Muziejininkai tikisi, kad nugriovus šią piktžaizdę pavyks surasti užkastas graikiško stiliaus skulptūras.
1967 m. penkiaaukštį daugiabutį rusų statytinių valdžia sugalvojo suręsti ne kur kitur, o viduryje dar XVI-ajame amžiuje statyto, o XIX-ojo amžiaus antroje pusėje grafo Tiškevičiaus nupirkto dvaro teritorijoje Kretingos Žiemos sodo parke. Aristokratas ten pastatė oranžeriją ir įkūrė Žiemos sodą. Jis veikia iki šiol.
„Čia buvo vienas iš tų prancūziškų parko stačiakampių, kuriuose buvo graikų stiliaus skulptūros ir fontanai. Ir šiek tiek dešiniau stovėjo fontanas su gnomu, kuris dabar puikuojasi prie Karo muziejaus Kaune. Tai išties čia buvo labai graži ir puošni vieta“, – pasakoja Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.
Tad Kretingos valdžia bei muziejus dar nuo 2019-ųjų pradėjo kryžiaus kelius, kad šią piktžaizdę nuo dvaro teritorijos nukrapštytų.
„Iš šito namo jau nuo 2019 metų buvo keliamos visos įstaigos, kurios čia buvo: Moterų centras, Žemės ūkio vienas iš padalinių buvo, Maisto veterinarijos tarnyba buvo antram aukšte ir keli butai, kurie buvo kaip socialiniai“, – teigia Kretingos meras Antanas Kalnius.
Šiuos žmones savivaldybė perkėlė į kitus socialinius būstus. Vis tik du butai buvo privatūs, tad juos savivaldybei teko už 90 000 eurų išpirkti. Anot mero, nustekento pasato modernizacija būtų atsiėjusi kone tris milijonus eurų, o griovimas kainuoja kiek daugiau nei 40 000 eurų. Tad darbai turi ne tik moralinę, bet materialinę naudą.
„Šitoje vietoje niekada nebus pastatyti jokie kotedžai, jokios kažkokios erdvės, kuriose ponai galėtų gyventi. Nieko panašaus. Šitos erdvės yra muziejaus teritorija, Kultūros paveldo teritorija ir joje niekas nebus statoma“, – sako A. Kalnius.
Vietovėje sklando legenda
Kai per kelis mėnesius daugiabučio nebeliks, Kretingos muziejus šią teritoriją planuoja vėl paversti nuostabia vieta. Gali būti, kad vėl čiurlens sovietų išgriauti fontanai, sužydės rožynai. Tiesa, prieš tai reikės atlikti archeologinius tyrinėjimus, mat apie šią vietą sklando viena legenda.
„Šioje vietoje stovėjusios skulptūros, jos čia buvo iki pat pokario. Maždaug iki 1950 metų. Ir tik po to jos buvo nugriautos ir kažkur parke, kaip spėjama, užkastos. Tai turime porą vietų, kur pagal to meto gyventojų liudijimus, tos skulptūros buvo užkastos“, – pasakoja R. Žiubrys.
Tad muziejininkai su archeologais pamėgins tas skulptūras rasti.
Šis daugiabutis nėra pirmasis parko teritorijoje nuo statybininkų rankos griuvęs statinys. 2015-aisiais čia buvo su žeme sulyginta prie dvaro sovietmečiu prikergta mokykla. Jos bendruomenė persikėlė į kitas patalpas. Netrukus mokyklos likimo sulauks ir daugiabutis.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
