"Latvijos žurnalistų asociacija incidentą Lietuvoje laiko pavojingu precedentu, kuris rodo žiniasklaidos laisvės nuosmukį", - pareiškė asociacijos vadovė Anda Rozukalne.
Ji atkreipė dėmesį, kad Latvijoje buvo panaši byla, kai policija atliko kratą Latvijos televizijos žurnalistės Ilzės Naglės namuose 2010 metais. Šiemet Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Latvijos teisėsauga pažeidė žurnalistės teises.
Premjeras Algirdas Butkevičius, opozicijos lyderis Andrius Kubilius bei Lietuvos žiniasklaida penktadienį sukritikavo teisėsaugos veiksmus prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus.
Tuo tarpu Generalinė prokuratūra tikina, kad "būtini proceso veiksmai atliekami tikrai labai intensyviai, tačiau užtikrinant visas proceso dalyvių laisves, teises ir jų teisėtus interesus".
BNS penktadienį pranešė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį, Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimo atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.
Teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėtos informacijos atskleidimo ėmėsi, kai BNS spalio 31 dieną pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Praėjus kelioms valandoms, prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai.
VSD vadovas Gediminas Grina žurnalistams sakė, kad informacinės atakos gali tapti intensyvesnės dėl Lietuvos pirmininkavimo ES.
