Bendrovė Lietuvos Apeliacinio teismo prašo kreiptis išaiškinimo į ES Teisingumo Teismą, nes, anot jos, ginčas dėl aplinkkelio iškėlė iki šiol nenagrinėtų klausimų dėl ES direktyvų taikymo viešųjų pirkimų procedūrose Lietuvoje.
„Tai nėra vieno konkurso klausimas – Lietuvos teismų sprendimai gali nustatyti žaidimo taisykles, kuriomis toliau vadovausis visas šalies ar net ES kelių tiesimo sektorius. Teismų nutarimai lems, ar skaidrumo kartelė konkursuose Lietuvoje liks žemai – pilkoje, daug abejonių keliančioje zonoje, ar bus įtvirtinti visiems priimtini skaidrumo standartai“, – pranešime sakė „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas.
Jis BNS anksčiau sakė, jog aplinkkelio rangovo konkurso sąlygos riboja konkurenciją ir sudarė galimybes jame dalyvauti tik kelioms įmonėms. Be to, konkurenciją varžo ir tai, kad nebuvo išskaidytos kelio statybos bei elektros linijos perkėlimo dalys. Anot G.Kamkalovo, rangovo konkursas truko vos pusantro mėnesio, o jo sąlygas buvo apskundusios penkios bendrovės - viena jų buvo „Axis Power“, vėliau tapusi konkurso laimėtojos partnere.
Apeliacinio teismo atstovė Kristina Petrošienė BNS sakė, kad byla teisme bus nagrinėjama kitą antradienį, todėl kol kas teisėja nieko nekomentuoja.
Jei teismas nutartų kreiptis į ES Teisingumo Teismą, projektas įstrigtų mažiausiai dvejiems metams.
Apeliacinis teismas balandį laikinai sustabdė miestui svarbų konkursą, o Vilniaus apygardos teismas gegužės pradžioje nutarė jį atnaujinti, tačiau pastarasis sprendimas įsigalios, jei Apeliacinis teismas jį patvirtins.
„Latvijas tilti“ Teisės departamento vadovo Vadimo Kolosovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai suformavo praktiką, kad skirtingi objektai neturėtų būti jungiami į vieną konkursą. Tuomet LAT nutarė, kad „Lietuvos geležinkelių“ konkurso sąlygos, kai signalizacijos ir eismo valdymo sistemų bei geležinkelio rekonstrukcijos darbai buvo sujungti į vieną, buvo neteisėtos.
„Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo rangovo konkurso kreipėsi ir į Konkurencijos tarybą, kurios prašo ištirti, ar jo laimėtojai nėra sudarę konkurenciją ribojančio susitarimo ir pasidaliję darbus.
Vilniaus savivaldybės skelbtą konkursą šiemet laimėjo „Kauno tiltų“ konsorciumas, pasiūlęs 89,692 mln. eurų kainą. Jame yra Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė „Fegda“, Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė „Eurovia Lietuva“, Suomijos kapitalo „Lemminkainen Lietuva“ ir koncerno „Icor“ valdoma įmonė „Axis Power“.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė anksčiau vylėsi, kad konkursą sustabdžiusios įmonės toliau nesibylinės ir kelio statyba galėtų prasidėti jau gegužės mėnesį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
