Švietimo ir kultūros ministerija pradėjo rengti švietimo standarto pakeitimus, numatančius, kad visos mokyklos privalo mokyti vieną iš ES kalbų arba užsienio kalbą, kurios mokymąsi reglamentuoja sudaryti tarpvyriausybiniai švietimo susitarimai. Tai reiškia, kad mokyklose nebebus galima mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, nes Latvija neprivalo jos mokyti.
Tačiau 2021 metais atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė Latvijos mokyklų nepasiūlo pasirinkimo – daugiau nei 300 ugdymo įstaigų antroji užsienio kalba yra rusų kalba. Dažniausia priežastis – mokytojų trūkumas. Tai reiškia, kad iki 2026 metų teks investuoti daug, kad mokyklose būtų pakankamai antrosios užsienio kalbos mokytojų.
„Šiuo metu daug diskutuojame su savivaldybėmis, kiek reikia mokytojų, kokios galimybės pritraukti tuos mokytojus, kurie šiuo metu užsiima ugdymu. Bet, žinoma, šie treji metai turi būti panaudoti tikslingai, kad turėtume pakankamai žmogiškųjų išteklių“, – pripažįsta Valstybinio ugdymo turinio centro vadovė.
Minėtos Švietimo įstatymo pataisos buvo priimtos netrukus po to, kai Saeima jau pritarė perėjimui prie mokymo tik latvių kalba. Švietimo ir mokslo ministrė Anita Muižniece mano, kad pokyčiai prisidės prie visapusiško jaunimo įtraukimo į Europos švietimo erdvę, taip pat atvers platesnes įsidarbinimo galimybes Europoje.
