Estijoje politikai dar pernai sutarė, kad metas padaryti galą rusiškoms mokykloms. Vaikai pradėti mokyti estų kalba, o modelis paprastas – darželinukai ir pradinukai, net jeigu jie yra Estijos rusai, jau dabar mokosi estų kalba, o vyresni moksleiviai prie jos pereina palaipsniui.
Šie vaikai iš Narvos – Estijos miesto, kurį nuo Rusijos skiria tik upė. O pačiame mieste estų mažuma – dauguma rusai.
„Ketvirtokams, kurie yra 10–11 metų, pereiti prie mokymosi kita kalba neįmanoma. Verkia visi – vaikai, tėvai, mokytojai. Visi“, – tikina buvęs Narvos miesto, esančio visai šalia Rusijos sienos, meras Jaanas Tootsas.
Vis tik estai surado drąsos priimti tokį sprendimą. Kiek anksčiau tą padarė ir latviai, nors abejose šalyse etninių rusų yra gerokai daugiau nei Lietuvoje.
Problemos nemokantiems lietuvių kalbos
Vis dėlto, mūsų politikai tokių sprendimų nepriima.
„Mes labai stengiamės prisitaikyti, būti labai empatiški, kiek galima švelniau viską daryti, bet kartais reikia priimti pakankamai kategoriškus ir griežtus sprendimus, – teigia Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė, kuri 20 metų rusakalbių mokykloje dėstė lietuvių kalbą. – Jie visuomet sakydavo „mes jaučiamės diskriminuojami“. Kodėl jūs jaučiatės diskriminuojami? Nes su mumis nekalba rusiškai.“
Rusakalbes mokyklas lanko ne tik Lietuvos rusai, bet ir į Lietuvą atvykę ukrainiečių vaikai.
„Kai nuo 5 metų mergaitė pradėjo mokytis lietuviškoje aplinkoje, ji jau viską suprasdavo lietuviškai po pusmečio. Po metų ji jau kalbėjo labai gerai“, – teigia VDU lektorė, ukrainietė Tetiana Ponomarenko.
Bet ukrainietės Tetianos sesuo savo vaikus leido būtent į rusakalbę mokyklą.
„Mano sūnėnas, jam 13, po kelių metų jis jau dairysis darbo ir jis nežino lietuvių kalbos. Ir aš jam sakau, ką tu darysi, kur tu įstosi, ką tu veiksi? Aš nežinau, kur įstosiu. Jis yra protingai mąstantis vaikinas, bet nežino, kur jis įstos, sako, aš nematau savo ateities, aš turbūt dirbsiu kokiu nors padavėju, ar indus plausiu“, – pasakoja T. Ponomarenko.
Siūlo naikinti rusakalbius darželius
Imti pavyzdį iš latvių ir estų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nenori ir tokių minčių net neturi. Uždaryti rusiškas mokyklas dar praėjusią kadenciją siūlė konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Bet įstatymo projektas nė nepasiekė posėdžių salės, nors būtent konservatoriai valdė ir Vyriausybę, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
Konservatorių vadovybei nepadėjo nė argumentas, jog rusakalbėse mokyklose moksleiviai mokosi prasčiau. Štai lietuvių kalbos egzamino pernai neišlaikė 7 procentai abiturientų iš lietuviškų mokyklų. O tautinių mažumų mokyklose neišlaikiusių – 20 procentų.
„Tautinės mažumos kalba yra gimtoji kalba, bet iš principo ugdymas vyksta ne 5 valandas valstybine kalba per savaitę, bet visą laiką. Dėl darželių ir ikimokyklinio ugdymo toks pasiūlymas. Dėl mokyklų – visi visuomeniniai dalykai: geografija, istorija, ekonomika, būtų ugdomi valstybine kalba“, – siūlo L. Kasčiūnas.
Tiesa, nors L. Kasčiūnas siūlo iš esmės naikinti rusakalbius darželius, su mokyklomis to paties siūlyti nedrįsta. Tik didinti lietuvių kalba dėstomų dalykų skaičių, bent iki pusės visų pamokų.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 tūkstančių užsieniečių. Daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:






















































































































































































































































Visame pasaulyje taip yra, o jai nori rusiškų mokyklų tai tegul ir finansuoja iš savo kišenės , bet ne iš Lietuvos biudžeto.
Gal gana tų rusakalbių armijos Lietuvoje, vis plaukia ir plaukia skleisdami savo rusiškus norus