Užsienio reikalų ministras taip pat teigė besitikintis europinei Moldovos krypčiai palankaus referendumo rezultato.
„Per tam tikrus žmones, kurie yra arčiau Rusijos. Balsų pirkimas, kišimasis į rinkimus, dezinformacinė kampanija, tie įvykiai turi būti ištirti ir turi būti atsakyta, kaip tai paveikė rinkimus, kiek žmonių nuomonė buvo įtakota neteisėtais būdais per šią rinkimų kampaniją“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Komentuodama referendumą, Moldovos proeuropietiška prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) apkaltino „precedento neturintį išpuolį prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją“ ir siejo tai su Rusija.
Taip perrinkimo siekianti šalies vadovė kalbėjo referendumo rezultatams dar laikantis narystės ES priešininkų pusėje, o jau pačiai rinkimuose surinkus surinko 38 proc. balsų.
Vis tik suskaičiavusi daugiau kaip 98 proc. balsų Rinkimų komisija paskelbė, kad už narystę ES balsavo 50,03 proc., o prieš ją – 49,97 proc. moldavų. Tačiau galutiniai rezultatai pirmadienį ryte vis dar lieka neaiškūs.
G. Landsbergis teigė besitikintis, kad referendumo rezultatas rezultatas per pirmadienį „keisis į geresnę pusę“.
„Prieš atvažiuojant čia matėme, kad yra užlūžusi Centrinės rinkimų komisijos svetainė, negalime matyti besikeičiančio skirtumo. Panašu, kad jis šiek tiek gerės, klausimas, kiek toli dar galima pastumti kartelę“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
„Jeigu yra pasirinkta Europos kryptis, jeigu tai yra teisėtai įvykę rinkimai, referendumas, tada kryptis yra pasirinkta, viskas. Toliau dirbsime su Moldova, stovėsime su jais drauge, tai išsakiau ir savo vizito metu praeitą savaitę“, – teigė G. Landsbergis.
Jo manymu, Lietuvos reformų patirtis yra „labai pritaikoma“ Moldovai dėl panašaus šalių dydžio ir kitų aspektų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
