„Tai turbūt yra tai daugiau dalykinis iššūkis valstybei pačiai, ne tik ministrui“, – LRT radijui antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ginčus sukėlė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados parengties, kad šis vienetas į mūsų šalį iš Vokietijos atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.
Dėl to ministrą pasiaiškinti buvo išsikvietęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Po jo ministras patikslino, jog kalba apie situaciją, kol dar Lietuvoje nėra įrengta pakankamai infrastruktūros, jog būtų galima priimti pakankamai vokiečių karių, o galutinis šalies tikslas – nuolatinė jų dislokaciją.
Savo ruožtu G. Landsbergis teigė, kad iki NATO viršūnių susitikimo Madride apie Lietuvos poreikius buvo daug kalbama ir pozicija buvo aiškiai girdima. Jis ragino ir dabar suvienodinti komunikaciją. Apie tai ministras teigė kalbėsiantis valdančiųjų konservatorių frakcijoje Seime.
„Mano noras, kad visos institucijos – Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, Seimo komitetai – sutarę išsakytų vieną dalyką: mūsų tikslas yra Lietuvoje nuolat arba rotaciniu būdu nuolat dislokuota mūsų partnerių brigada Lietuvos teritorijoje, pasirengusi ginti mūsų valstybę“, – kalbėjo valdančiųjų lyderis.
Jis pabrėžė, kad partneriai, išgirdęs prieštaringas žinutes, gali „pradėti galvoti, kad poreikiai pasikeitė“.
Kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje pradėti statyti trys nauji kariniai miesteliai.
Dabar Lietuvoje dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO priešakinis batalionas ir Vokietijos brigados vadovavimo elementas.
