Jis taip pat ragino Lietuvą ir kitas Rytų bei Vidurio Europos šalis garsiau kalbėti ir įtikinti vakarų europiečius.
„Putino pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje transatlantinė bendrija reagavo vieningai. Ryžtas, o ne nuolaidžiavimas išlieka svarbiausiu principu – istorija mus moko, kad teritorinės nuolaidos dažnai tik padidina agresorių apetitą. Taigi, reikalavimas atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą yra teisingas. Ir toliau tęsime mūsų finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai“, – kalboje sakė J. Gauckas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Rusija nusprendė kariauti neapsiribodama vien Ukraina – netiesiogiai jos priešais yra paskelbtos liberalios demokratijos Vakaruose.
Anot eksprezidento, Rusija nori susilpninti Vakarų strateginius gebėjimus, valią ir vertybes.
„Būdamos gintis pajėgios demokratijos, mes turime prisitaikyti prie šių iššūkių ir įrodyti, kad gebame veikti. Negalime sustingti iš baimės. Baimės, kaip antropologinės žmogiškosios egzistencijos konstantos, supratimas yra viena. Kita yra suvokti, kad žmonės gali kovoti su savo baime ir ją nugalėti, kad drąsa gali rastis ten, kur ji ilgą laiką nebuvo gyvenimo dalimi“, – kalbėjo J. Gauckas.
Ragino kalbėti garsiau
Vėliau kalbėdamas su BNS buvęs prezidentas sakė, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys turėtų garsiau kalbėti apie Rusiją ir jos keliamas grėsmes.
„Iš tikrųjų tai yra užduotis visoms Vidurio ir Rytų Europos, taip pat ir Baltijos, šalims – garsiau kalbėti ir įtikinti vakarų europiečius, kurie dažnai vis dar turi romantizuotą žvilgsnį į Rusiją“, – teigė jis.
Vis dėlto J. Gauckas teigė, kad šiuo metu V. Putino vykdoma politika turėtų „tam tikrai padaryti galą“.
Buvęs prezidentas teigė, kad ankstesnius jo šalies glaudžius ryšius su Rusija „vienareikšmiškai galima vertinti kaip klaidą“.
„Tą mato ir tie politikai, kurie tuo metu palaikė tokį kelią – ir tikrai Vokietijai daug nusipelniusi kanclerė, kuri irgi galbūt per daug įsiklausė tuo metu iš ekonomikos ateinančius reikalavimus ir balsus“, – teigė jis, galvoje turėdamas buvusią šalies kanclerę Angelą Merkel.
Lietuva anksti suprato pavojų
VDU garbės daktaro regalijos Vokietijos lyderiui suteiktos už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.
Jis teigė, jog būnant prezidentu, jam Lietuva bei kitos Baltijos šalys buvo „politiškai ir emociškai labai artimos“.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, buvęs prezidentas pabrėžė, jog Lietuva labai anksti suprato, jog tai „išpuolis prieš Europą ir visą Vakarų pasaulį, tikrąja to žodžio prasme išpuolis prieš demokratišką modernybę, prieš žmonių laisvę ir prieš teisinę valstybę“.
Jis sakė, jog labai svarbu, kad Vokietija prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo.
„Tai ne tik atsakas į apčiuopiamą Rusijos karinę grėsmę. Tai yra investicija į bendrų vertybių, kurių svarba vėl išryškėjo Rusijos grėsmės akivaizdoje, gynimą“, – tvirtino J. Gauckas.
Neapsiribos Ukraina
Jis įspėjo, kad Rusija nusprendė neapsiriboti vien Ukraina – Europos Sąjunga bei NATO netiesiogiai taip pat yra paskelbtos priešais.
„Nežinome, kaip baigsis šis karas. Tačiau mes žinome, kas pastatyta ant kortos – ne tik Ukrainai, bet ir visoms laisvoms tautoms“, – kalbėjo J. Gauckas.
Jis sakė besidžiaugiantis, kad dabartinė Vokietijos vyriausybė „padarė daug darbų“ padėdama Ukrainai ir įvyko „tikras lūžis“ vokiečių supratime.
Vis dėlto, J. Gaucko teigimu, Berlynas daro nepakankamai, tačiau jis tvirtino, jog vokiečiai tikrai darys daugiau.
„Vokietijoje vyksta tam tikra mentaliteto transformacija: nuo to, ką mes turėjome, vokiečių didybės maniją, iki visiško savęs sumenkinimo. Manau, kad dabar yra tas metas, kai mes ieškome to normalaus kelio – vidutinio kelio. Tai yra permąstymo, savo tapatybės supratimo laikas. Tai yra mokymosi procesas. Bet svarbiausia, kad mes laikytumėmės, saugotume tas vertybes, kurios mums yra svarbios“, – BNS sakė buvęs Vokietijos prezidentas.
J. Gauckas Vokietijos prezidento pareigas ėjo nuo 2012-ųjų iki 2017-ųjų.
1967 metais jis buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus, jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi). 1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, prisidėjusį prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.
Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus.
