Pasak jo, situacija Ukrainoje, kurią užpuolė Kremliaus pajėgos, keičiasi pernelyg greitai, jog sankcijos galėtų būti taikomos tik reaguojant į įvykius.
„Mes turime taikyti visas priemones, ne tik reaguojant į esamą situaciją, bet tam, kad pasiektume tikslą – pergalę“, – prieš neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Jei prarasime Ukrainą, vėliau teks kovoti dėl NATO“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje sutartos sankcijos „turi būti pritaikytos nieko nelaukiant“.
Į Briuselį susirinkę Bendrijos šalių diplomatijų vadovai turėtų patvirtinti antrąjį sankcijų paketą Kremliui, kuris apima Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektorius, jame taip pat numatyti prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.
Be kita ko, Europos Sąjunga turėtų įšaldyti jos jurisdikcijoje esantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą.
G. Landsbergis šių planų nedetalizavo, tačiau pabrėžė, kad „bus aptariamos papildomos pavardės“.
Jis taip pat akcentavo būtinybę padėti Ukrainai, ypač ginklais.
Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje. Prieš tai Kremlius pripažino prorusiškų separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.
Vakarų šalys į Kremliaus veiksmus pripažįstant „respublikas“ atsakė šią savaitę įvesdamos pirmąjį sankcijų paketą, o antrąjį įvedė ketvirtadienį, prasidėjus karui.
Vakarai kol kas atsisako atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
Dalis ekspertų sako, kad iki šiol paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik dalinės ir bus riboto poveikio, o abejonės dėl griežtesnių priemonių gali būti susijusios su nenoru nutraukti prekybinius ryšius su šalimi.
