„Kalbėjausi su A. Mirzojanu, išreiškiau susirūpinimą dėl sunkių humanitarinių padarinių, kuriuos sukels Lačino koridoriaus blokavimas. Labai svarbu užtikrinti netrukdomą judėjimą, kaip nurodė Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pakartojau tvirtą įsitikinimą, kad būtina siekti visapusiškos ir ilgalaikės taikos“, – socialiniame tinkle „X“ trečiadienį rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Kalnų Karabachas, kuriame yra Lačino koridorius, yra dešimtmečius besitęsiančio Azerbaidžano ir Armėnijos teritorinio ginčo centras – dėl šios kalnuotos vietovės, kurioje daugiausia gyvena armėnai, Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus: dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
Liepą įtampa padidėjo, kai Azerbaidžanas laikinai uždarė Lačino koridorių – vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija.
Uždarymas sukėlė susirūpinimą dėl humanitarinės krizės regione, kuriame trūksta maisto, vaistų ir energijos.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas liepos pabaigoje pareiškė, kad nesudarius taikos sutarties tarp abiejų Pietų Kaukazo šalių išlieka didelė naujo karo su Azerbaidžanu tikimybė.
2020 metų rudenį, pagal Rusijos tarpininkaujamą paliaubų susitarimą, Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų, o Maskva į Lačino koridorių dislokavo taikdarius, turinčius užtikrinti laisvą judėjimą tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
