Pirmadienį šiems klausimams aptarti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniuje viešinčiu Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministru José Manueliu Albaresu Bueno.
„Mūsų pareiga ir bendras interesas – padėti visomis išgalėmis už mūsų bendras vertybes ir saugumą kovojančiai Ukrainai. Jai nedelsiant reikalinga ginkluotė, taip pat ir sunkioji [ginkluotė], kad ji galėtų apsiginti. <…> Taip pat stiprinant spaudimą agresorei Rusijai, ribojant jos galimybes finansuoti jos karo mašiną. Jau keletą savaičių vykstą diskusijos dėl poreikio paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujomis ir čia mūsų nuomonė sutampa kad tai turi būti padaryta nedelsiant“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Ministro teigimu, tarptautinės bendrijos pareiga – užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų nubausti ir kandidatės statuso Ukrainai suteikimas, „kuris būtų stiprus signalas ir kartu, mūsų duoklė visiems ukrainiečiams, kurie šiuo metu kovoja už principus ir vertybes“
„Birželio mėnesį Madride NATO valstybių vadovai turės tinkamai įvertinti pasikeitusią saugumo aplinką ir Rusijos keliamas grėsmes. Šiandien, kaip niekada, mums reikalingi sprendimai dėl NATO rytinio flango patikimo gynybos. NATO turi būti pasirengusi ginti kiekvieną aljanso teritorijos kvadratinį centimetrą žemėje, ore ir jūroje, nuo pat pirmųjų galimo konflikto minučių“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Paklaustas, ar tiki, jog Europos Sąjunga artimiausiu metu priims sankcijas dėl Rusijos naftos, Ispanijos ministras teigė, jog Ispanija jas ketina palaikyti.
„Žinoma, mes palaikysime, taip, kaip ir iki šiol palaikėme, naują sankcijų paketą, nes mes norime padaryti viską, kas įmanoma, siekiant sumažinti Rusijos karines pastangas šiame neteisingame kare Ukrainoje“, – teigė J. M. Albaresas.
„Bet mes suprantame, kad ne visos valstybės turi vienodą pažeidžiamumą, vienodus ryšius su Rusija, ir mes taip pat labai norime išlaikyti vienybę Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.
Dobrovolska: tarptautinį tyrimą inicijavusiose valstybėse karo nusikaltėliai nebus saugūs
Valstybėse, kurios nusprendė prisidėti prie Rusijos karo nusikaltimo Ukrainoje tyrimo inicijavimo, karo nusikaltėliai nebus saugūs, sako Lietuvos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
„Valstybių kreipimasis kartu su Lietuva tam, kad tas tyrimas būtų kuo platesnis, reiškia, kad šios valstybės iš esmės netiesiogiai garantuoja, jog jų valstybių teritorijose tie nusikaltėliai nebus saugūs. Jie tikrai bus sulaikyti esant poreikiui ir teisingumo vykdymui“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Prie Lietuvos raginimo tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje šiuo metu yra prisidėjusios per 40 įvairių pasaulio valstybių.
Pasak E. Dobrovolskos, kadangi karo veiksmai ir potencialūs nusikaltimai tebėra vykdomi, tyrimo situacija yra „labai dinamiška“.
Jos teigimu, labai svarbu, kad prie Lietuvos, Lenkijos pradėto tyrimo su savo tyrimu prisijungė Tarptautinis Baudžiamasis Teismo prokuroras bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.
„Kitaip sakant, mes turime konsoliduotas pajėgas“, – sakė ministrė.
Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
