„Pirmiausiai, turbūt, nėra labai netikėta, matėme apklausų rezultatus, kurie kalbėjo apie labai artimą kovą. Tikiuosi, kad visos valstybės, kurioms aktualu, ruošiasi tam. Mes, savo ruožtu, esame nemažai jau nuveikę ta kryptimi, turime tikrai neprastus ryšius užmezgę su respublikonų komanda. Aš pats esu turėjęs susitikimus su praktiškai visais žmonėmis, kurie dirba prie gynybos ar užsienio politikos komandų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Šiaip pokyčiai potencialūs yra dideli. Ir jeigu jau atsitraukiame šiek tiek iš Lietuvos darbotvarkės į tą tokią platesnę europinę darbotvarkę, aš nesu iki galo įsitikinęs, kad Europa yra pasiruošusi“, – teigė jis.
G. Landsbergis patikino, kad Lietuvos diplomatai, jo žodžiais, „užmetė platų tinklą“ ir palaiko ryšius su įvairiais Respublikonų partijos atstovais.
„Sakykime, tikrai tie tiltai jau yra pastatyti ir manau, kad tiesiog turėsime gerą ryšį“, – sakė jis.
Visgi, šalies diplomatijos vadovas pastebėjo, kad, tikėtina, jog kaip ir anksčiau Lietuva iš Vašingtono sulauks tų pačių klausimų, susijusių su užsienio politika,
„Klausimai, kurių esame daugiausiai sulaukę, būdavo susiję su mūsų Kinijos politika, su mūsų Irano politika, su pagalba Ukrainai ir svarbiausiais dalykais kaip mūsų gynyba, sienos pastatymas“, – dėstė G. Landsbergis.
„Turime ką papasakoti ir dabar reikia tiesiog dirbti“, – pridūrė politikas.
Klausiamas, ar antrojo D. Trumpo kadencija Baltuosiuose rūmuose gali iš esmės skirtis nuo respublikono valdymo 2016-2020 metais, G. Landsbergis nesiėmė spėlioti.
„Sunku prognozuoti. Vėlgi, kalbėjausi su nemažai žmonių, kurie yra tradicinės respublikoniškos nuostatos, kurie daugiau kalba apie Amerikos galios stiprinimą ir būtent galia yra kaip esminis faktorius, priverčiantis JAV oponentus derėtis, daryti nuolaidas ar kitaip nusileisti. Tačiau yra grupė žmonių, kurie daugiau yra pasisakantys už Amerikos izoliaciją, kurie mato, kad Amerika pirmiausiai turi spręsti savo problemas. Ir taip gali būti“, – svarstė užsienio reikalų ministras.
Tačiau jis pažymėjo – klausimas dėl to, kaip gali keistis JAV pozicija Ukrainos atžvilgiu, išlieka neatsakytas.
„Mes turime skubėti, labai greitai papasakoti, kodėl tai yra svarbu. Kad Europa nėra buvusi pavojingesnėje situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Ir mes saugumą Europos išsaugojame dėl transatlantinės partnerystės. Ir jai trupant – tuo pavojingiau yra mums ir Ukrainai“, – apibendrino G. Landsbergis.
ELTA primena, kad buvęs JAV prezidentas, respublikonas Donaldas Trumpas užsitikrino pergalę šalies vadovo rinkimuose ir grįš vadovauti Baltiesiems rūmams, skelbia amerikiečių žiniasklaida.
Naujienų agentūros AP prognozės rodo, kad respublikonų kandidatui tenka 277 rinkikų balsai, o jo konkurentei, demokratei Kamalai Harris – 224. Norint laimėti rinkimus, reikia iš viso surinkti 270 rinkikų balsų.
