Lietuvos vardo paminėjimui „Svajonių“ promenadoje iš 1 000 popierinių laivelių sudėliotas žodis „Lietuva“ nejaudino taip, kaip būtų buvę, jeigu būtų atplaukę tikri Rusnės laivininkų laivai. Tačiau šeštadienį vykusios šventės „Keliai į Rusnę“ tema išties jaudinanti - „Žvejo moters buitis“.
„Rusnės kiemelyje“ kaip paukšteliai ulbėjo skudučiai, kuriuos čia pat ir mokė drožti Vida Talačkienė.
Muzikantė pabrėžė, kad skudutis - „relaksas“ kvėpavimo ligomis sergantiems ir jautriems vaikams. Skudučiai - tai ir signalas, pranešantis žinią, tai ir sutartinės. Muzikuoti šiais lietuviškais instrumentais galima dviese ir trise, arba vienam pūsti iškarto du. Tai vienas seniausių baltų instrumentų, galįs tapti atrakcija ir dabar. Muzikantė dėvėjo pačios šventėms sukurtus drabužius iš natūralių medžiagų.
Ukmergės rajono Sukinių kaime gyvenančios skudutininkės vyras Česlovas Talačka demonstravo, kaip reikia skobti senovines geldas. Šios buvo iš drebulės, nebijančios drėgmės, tinkančios ir sūdyti žuviai, ir lašiniams, ir galinčios tverti 150 metų. Jose nepaprastai gerai laikosi produktai, rauginami kopūstai, todėl žmonės ilgai ir sveiki gyveno. Geldos kapojamos tam skirtais kirviais - vedegomis. Įdomu, kad ponai Talačkos po Sukinių ežerą plaukioja savo skobtais luotais.
Sutikome Ervino Prūso pinti bučius išmokytą Vaidą Gricių. Nors pina juos nuo 11-os metų, o vaikinui dabar 17-a, pjauti karklo šakas paupiais ir pinti jam dar neatsibodo. Žmonės kartais perka, bet naudoja juos ne pagal paskirtį - kaip puošmeną ar vazą. Iš tikrųjų seniau bučius sudėdavo vieną į kitą, po dešiimt, ir įvairūs „marių veršiukėliai“ ten įlindę, neberasdavo kelio atgal. Senasis vaikio mokytojas dar gyvas, tik šventės dieną nekaip jautėsi.
„Kuo rusniškių žuvienė skyrėsi, tarkime, nuo Kaliningrado srities? Rusai deda mažiau valytą žuvį, mes švariau gal darom. Jie deda pūsles, o mes to nedarom. O šiaip žuvienė kaip žuvienė, skirtumas tas, kad vieni deda jon daugiau jausmo“, - sakė Algimantas Dirsė.
„Rimtesnę žuvienė išeina, kai verdi ją iš kelių rūšių. Bet jegu ta tikroji, tai iš pradžių nuverdi prastesnę žuvį, paskui dedi tą, kuri labiau vertinga: jeigu nuverdi kuoją, paskui gali dėti ešerį, lyną, didesnį karšį. Aš jau nešneku apie ungurį ar šamą. Morkų galima dėti į viralą, o grietinė pilama į raudonų burokėlių sriubytę, ne į žuvienę. Prieskoniai - visi tradiciniai, žuvies nereikia pervirti, užtenka 15 minučių. Ir žuvienė būna vienas geriausių vaistų vyrams, kurie iš vakaro padaugina“, - paslapčių mokė Algimantas.
Jo pagrindinis verslas yra žvejyba Kuršių mariose, jis turi savo įmonę.
„Esame vidutinė bendrovė. Mūsų limitas karšiams - 7 tonos, o kadangi tai sezoninis darbas, nuo rugsėjo mėnesio, tada užtenka ir trijų-penkių žmonių, o pavasarį, kai eina stinta, reikia daugiau žmonių . Iš žvejybos turtų nesusikrausi, bet išgyventi galima“, - sakė žvejys, nuo 1955 metų gyvenantis Rusnėje.
Ivona ŽIEMYTĖ
