„Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę. Todėl Laisvės premijos komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Būdamas Ukrainos prezidentu jis yra šios kovos prieš laisvę priešakyje. Savo asmenine lyderyste ir savo pavyzdžiu įkvėpęs milijonus žmonių tiek Ukrainoje, tiek ir už jos ribų“, – teigė Seimo pirmininkė.
Už šį sprendimą antradienį balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
V. Zelenskį Laisvės premijos laureatu išrinkusios komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės teigimu, šiuo metu Ukrainoje vykstanti kova už laisvę kuria pasaulio istoriją, o V. Zelenskis yra prisiėmęs sunkią šios kovos lyderystės naštą.
Pasak Seimo narės, su Rusijos invazija daugiau nei devynis mėnesius kovojančios Ukrainos prezidentui Laisvės premija būtų ir padėka, ir palaikymas.
Laisvės premiją Ukrainos prezidentui planuojama įteikti kitų metų sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.
Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija.
Pastaroji premija skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.
Į Seimą kreipėsi Stefančukas
Antradienį į Seimą kreipęsis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas dėkojo Lietuvai už karinę, humanitarinę pagalbą, nenutrūkstantį palaikymą.
Vilniuje viešintis R. Stenčukas kreipimąsi į Seimą pradėjo nuo padėkos Lietuvai ir priminė, kad pirmoji sveikinimo telegrama Ukrainos nepriklausomybės dienos proga 1991 metais atkeliavo iš Lietuvos.
„Lietuva buvo viena pirmųjų šalių oficialiai pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę 1991 m. gruodžio 4 dieną pagal gruodžio 1 dienos referendumo rezultatus. Jūs pradėjote kovą rusiškuoju totalitarizmu ir griovėte SSRS. O mes dabar kovą baigiame mūšio lauke. Ginamės nuo plataus masto neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą“,– pažymėjo jis.
R. Stefančukas yra aukščiausias Ukrainos pareigūnas, atvykęs į Lietuvą po vasario 24-osios, kai Rusiją užpuolė Ukrainą. Politikas Vilniuje dalyvaus 12-ojoje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos sesijoje.
Jis išreiškė dėkingumą Lietuvai, paminėdamas, kad nuo pirmųjų Rusijos karo Ukrainoje valandų šalis suteikė visapusę karinę ir humanitarinę pagalbą.
„Dešimtys tūkstančių ukrainiečių – moterų ir vaikų rado prieglobstį Lietuvoje. Vilniuje veikia pirmas Ukrainos centras ES. Ačiū už tai“, – dėkojo R. Stefančukas.
„Mūsų noras laimėti yra pagrįstas mūsų istorija – nelengva kaip ir jūsų. Didvyriška istorija susiprina ukrainiečius ir lietuvius. Esame ne tik stiprūs, bet ir nepalaužiami. Noriu, kad visi tai išgirstų, ypač – rusai. Mūsų nepalaušit. O mūsų kariai mūšio lauke savo akimis jau matė, kaip rusai bijo šio nepalaužiamumo“, – kalbėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
