Ji kalbėjo savo ir nepilnametės dukters, kuri taip pat pripažinta nukentėjusiąja, vardu, BNS informavo teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas.
„Nuotolinė apklausa įvyko gana sklandžiai“, – teigė jis.
L.Stankūnaitės prašyta prisiminti epizodus apie neteisėtą jos sekimą ir informacijos rinkimą.
Moteris prisiminė, kaip 2012 metų birželį ji su dukterimi ir advokatu atvyko į kavinę Kaune papietauti ir pastebėjo, kad yra slapta filmuojama. Kad buvo sekama, ji matė ir lankydamasi pas antstolę, pajūryje.
Kadangi L.Stankūnaitė yra pateikusi 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamieji ir jų advokatai teiravosi, kaip konkrečiai kiekvienam paskaičiuotas žalos dydis.
„Negaliu padalyti savo skausmo į dalis“, – per apklausą sakė L.Stankūnaitė.
Ji teigė gyvenanti užsienyje, atskirta nuo artimųjų, slėpdama savo tapatybę, turinti laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų. L.Stankūnaitė tvirtino taip gyvendama nesijaučianti visaverčiu žmogumi.
Kitas teismo posėdis numatytas vasario 27 dieną. Per jį turėtų būti tęsiamą liudytojų apklausa.
Pernai vasarį Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, grasinimo nužudyti.
Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti ir buvusiai teisėjai Neringai Venckienei, tačiau jai pasislėpus JAV, jos byla išskirta.
Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje N.Venckienė su savo teta Audrone Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą. Teisėjo sūnus Vaidas Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L.Stankūnaitė su dukra, buvusi jos advokatė Loreta Kraujutaitienė, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Kaltinimai pateikti A.Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui.
Ši byla susijusi su vadinamąja Garliavos pedofilijos istorija.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
Po žmogžudysčių D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra gyveno senelių ir tetos buvusios teisėjos, D.Kedžio sesers Neringos Venckienės namuose Garliavoje. Nors teismai nustatė, kad mergaitė turi gyventi su motina, antstoliams vis nepavykdavo įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti dukrą iš globojamų giminaičių.
2012 metų gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240 policijos pareigūnų, įvykdytas teismo sprendimas ir tuomet aštuonerių metų mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei. Sprendimą vykdė antstolė S.Vaicekauskienė.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A.Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
