„Labukas, gal gali truputį pagelbėti?“, – taip nuskambėjo kaunietės Viktorijos draugės jai išsiųsta žinutė per socialinio tinklo „Messenger“ programėlę.
Iš pradžių nieko neįtarusi moteris sutiko padėti savo draugei ir paklausė jos, kuo reikėtų pagelbėti.
Tuomet Viktorijos „draugė“ paaiškino moteriai, kad nori pasikeisti savo „Facebook“ slaptažodį, tačiau negali gauti patvirtinimo kodo į savo elektroninį paštą.
Todėl ji neva nori nurodyti Viktorijos kontaktus, kad patvirtinimo kodas būtų išsiųstas jai, o tuomet Viktorija pasakytų koks yra gautas patvirtinimo kodas.
Nesudvejojusi Viktorija sutiko su tokiu „draugės“ prašymu. Tačiau jau vos po kelių akimirkų ji gavo dar vieną žinutę, kad jokiu būdu nesiųstų jokių kodų.
„Nesiųsk kodų jokių niekam“, – rašė Viktorijos draugė.
Kaip tv3.lt žurnalistams teigė Viktorija, vėliau išaiškėjo, kad draugės „Messenger“ paskyra lygiai tokiu pat būdu buvo „nulaužta“ sukčių. O ieškodami daugiau aukų per pavogtą paskyrą apgavikai pradėjo rašinėti ir kitiems žmonėms.
Tiesa, kas Viktoriją nustebino labiausiai, tai kad sukčiai bendravo itin familiariai ir būtent dėl to moteriai iš pradžių ir nekilo įtarimų, jog ja mėginama pasinaudoti.
Sukčiavimo atvejų kasmet vis daugiau
Policijos departamento atstovo spaudai Ramūno Matonio teigimu, pastaruosius keletą metų fiksuojamas augantis sukčiavimų skaičius. O šiemet, pasak policijos atstovo, buvo pradėti 2773 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų – 16 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu praeitais metais.
R. Matonis prideda, kad kasmet pavyksta ištirti kiek mažiau nei trečdalį sukčiavimo atvejų.
„Kasmet ištiriama apie 30 proc. registruotų sukčiavimų. Tačiau kalbant apie didelės vertės sukčiavimus, jų ištyrimas siekia net 76 proc.“, – nurodo R. Matonis.
Be to, šiemet taip pat pastebima, kad sukčiai iš gyventojų apgaulės būdu pasisavina didesnes pinigų sumas. O kai kuriais atvejais išviliotos sumos siekia ir kelis šimtus tūkstančių eurų. Tiesa, policijos atstovas nurodo, kad šiais metais sukčiavimais padaryta žala kol kas yra mažesnė nei pernai.
„Sukčiavimais padaryta žala šiemet mažesnė, ji siekia 11 741 766 Eur, kai tuo tarpu pernai buvo 14 485 006 Eur (t.y. beveik 19 proc. daugiau)“, – tvirtina R. Matonis.
Policijos atstovas pabrėžia, kad apgavikų aukomis taip pat tampa tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus piliečiai – vyresni gyventojai dažniau apgaunami telefoninių sukčių skambučių metu, o jaunesnio amžiaus žmonės dažniau pakliūna investavę į netikras investicines platformas ar pirkdami prekes elektroninėse parduotuvėse.
R. Matonis atkreipia dėmesį, kad siekiant sustabdyti piktavalius, policijos pareigūnai taip pat bendradarbiauja su bankais ir telekomunikacijų bendrovėmis bei Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru.
„Negalime atskleisti visų metodų ir priemonių, kuriuos taikome tirdami sukčiavimus, nes jie nėra viešo pobūdžio, tačiau galime paminėti tokį pavyzdį, kaip puslapių ar paskyrų blokavimas soc. tinkluose (juos blokuoja patys soc. tinklų administratoriai, pagal su teisėsauga sutartus algoritmus)“, – paklausus kokių priemonių imasi teisėsauga, žurnalistams nurodė R. Matonis.
Policijos atstovas taip pat dalinasi ir būdais, kaip sukčiai pastaruoju metu išvilioja pinigus iš gyventojų:
- Skambina prisistatydami „Google“ arba finansų įstaigų ar policijos darbuotojais. Jeigu prisistato vienos įstaigos, po to pokalbį tęsia tariamai kitos įstaigos atstovai.
- Nurodo, kad nutekinti asmens duomenys, įšaldyta ar užgrobta sąskaita, sustabdytos neteisėtos finansinės operacijos ir pan.
- Gali daryti vaizdo skambučius ir rodytis su uniforma. Skambina tiek paprastu telefonu, tiek per „Whatsapp“ ar kitas programėles.
- Prašo atiduoti banko korteles, prisijungimo kodus, atvyksta į namus, arba nurodo jas perduoti „Bolt“ vairuotojams.
- Gali prašyti įsirašyti „Anydesk“ ar kitą programėlę, kuria po to kontroliuojamas nukentėjusiojo įrenginys.
- Įprastai kalba rusų kalba, bet pasitaiko ir lietuviškai kalbančiųjų atvejų.
- Prašo neskambinti policijai, finansų įstaigoms arba paskambinus nesakyti tiesos (pvz. nesakyti, kad banko kortelę paėmė asmenys, nesakyti dėl ko prašoma pakelti išgryninimo limitą, nesakyti, kad jam yra skambinama).
- Nukentėjusiajam įteigiamas nepasitikėjimas policijos ar finansų įstaigomis.
- Prašo atiduoti ir turimus grynuosius pinigus.
Daugiausiai pasisavina per netikras „investicijas“
Nors per antrąjį šių metų ketvirtį, remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) duomenimis, sukčiavimo atvejų, lyginant su I-uoju šių metų ketvirčiu sumažėjo, tačiau apgavikų išviliota pinigų suma – aukštesnė.
Štai 2024 m. II-ąjį ketvirtį užfiksuota – 3335 sukčiavimo atvejų ir išviliota 4,8 milijono eurų. O šių metų I-ąjį ketvirtį fiksuoti 3760 sukčiavimo atvejai ir išvilioti apie 3,9 milijono eurų.
Tiesa, per II-ąjį ketvirtį iš išviliotų 4,8 milijono eurų, apgautiems gyventojams ir įstaigoms pavyko sugrąžinti apie 730 tūkst. eurų.
Daugiausiai gyventojų lėšų – net 1,7 milijono eurų – iš gyventojų buvo išviliota investicinio sukčiavimo būdu.
„Investicinis sukčiavimas tarp visų sukčiavimo tipologijų, vertinant mastą pagal išviliotas lėšas, ir toliau sudaro didžiausią patirtą gyventojų nuostolį. Mastas, skaičiuojant investicinio sukčiavimo būdu išviliotas lėšas, auga: per 2024 m. II ketvirtį iš gyventojų išviliota net 1,7 mln. Eur, o vidutinė išviliota suma sudarė daugiau nei 4 500 Eur“, – 2024 m. II-ojo ketvirčio sukčiavimo atvejų statistikos analizėje nurodo PPPKC.
