Svetimoje valstybėje ji gyvens kita pavarde, dar Lietuvoje išmoko jai sukurtą naują biografiją.
"Nelengva. Taip nuspręsti buvau priversta. Viską turiu išrauti su šaknimis. Mūsų su dukrele gyvenimas Lietuvoje taip išviešintas, kad jau niekada nebegalėtume gyventi įprastai", - sakė dienraščiui 26 metų moteris, paklausta, ar buvo sunku priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos.
Ji teigė išvykstanti, kai visos Lietuvos teisinės institucijos patvirtino jos, mirusio Andriaus Ūso ir kitų aukų nekaltumą, o valstybė pasirūpino, kad ji su dukra galėtų pradėti saugų normalų gyvenimą svetimoje šalyje.
Vilniaus apygardos teismas balandį vadinamojoje pedofilijos byloje paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį velioniui A.Ūsui. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir šalys jo Aukščiausiajam Teismui neskundė.
L.Stankūnaitę ir mažametę jos dukterį pradėta saugoti po įvykių 2009 metų rudenį Kaune, kai jos buvęs sugyventinis Drąsius Kedys, manoma, nužudė teisėją Joną Furmanavičių ir L.Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę, kuriuos kaltino sąsajomis su pedofilija. Saugoti L.Stankūnaitę ir jos dukrą tada nusprendė tuometiniai policijos ir Generalinės prokuratūros vadovai.
Šiemet kovo mėnesį teismas buvo sulaukęs L.Stankūnaitės prašymo panaikinti Policijos departamento priimtą atsisakymą nutraukti jos ir dukters apsaugą. Valstybės saugoma liudytoja tada teigė, kad Policijos departamento sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, tokį sprendimą priėmę pareigūnai peržengė jiems priskirtą kompetenciją ir įgaliojimus.
Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis yra sakęs, kad L.Stankūnaitės prašymas netaikyti jai apsaugos negali būti patenkintas, nes policija turi pakankamai informacijos apie motinai ir dukrai kylančią grėsmę. Tokiam policijos sprendimui pritarė ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.
Vėliau L.Stankūnaitė savo prašymą iš teismo atsiėmė.
