Iki atnaujintos pedofilijos bylos nagrinėjimo teisme pradžios balandžio 5–ąją liko vos keletas dienų. Tačiau byla nebus atversta tol, kol nebus įvykdytas kitas teismo sprendimas – gražinti mergaitę mamai. Todėl Klonio gatvėje budintys mažametės gynėjai su nerimu laukia bet kurią akimirką galinčio prasidėti naujo bandymo įvykdyti teismo sprendimą jėga.
Įtampai Garliavoje pasiekus aukščiausią ribą, antradienį naujienų portale www.15min.lt buvo surengta tiesioginė konferencija, kurioje dalyvavo biologinė mergaitės mama Laimutė Stankūnaitė.
Susidorojimo nebijo
Paklausta, ar nebijo, kad kai tik atsiims mergaitę, jas abi nužudys, L. Stankūnaitė atsakė: „Aš manau, kad Kriminalinės policijos biuras kaip saugojo, taip mus saugos. Mes būsime apsaugotos nuo tokių grėsmių“.
Anot jos advokato Gintaro Černiausko, „išnagrinėjus bylas, šios grėsmės turėtų išnykti“.
Advokatas: nėra teisinio pagrindo laikyti mergaitę atskirai nuo motinos
Paklaustas, galbūt geriau reikėtų sulaukti pedofilijos bylos pabaigos, nes jei teismas įrodys, kad nieko nebuvo, bus įrodytas ir L. Stankūnaitės nekaltumas, ir bus galima ramiai atsiimti mergaitę - kitaip, negu dabar, G. Černiauskas teigė, kad jo ginamosios nekaltumo nereikia įrodinėti. L.Stankūnaitei esą jokie kaltinimai nereiškiami.
Jis priminė, kad A. Ūsui buvo pareikšti įtarimai, bet kadangi jis yra miręs, dabar sunku pasakyti, kokia bus šios bylos eiga, ar ji bus nagrinėjama ir išnagrinėta. Advokatas priminė, kad paprastai mirę asmenys nėra teisiami. jJis pabrėžė, kad nėra nei būtinybės, nei teisinio pagrindo laikyti mergaitę atskirtą nuo savo motinos.
Apie tolimesnę ateitį kol kas negalvoja
Paklausta, kas teikia moralinės stiprybės, L. Stankūnaitė sakė, kad tai - mintys apie ateitį, kai gyvens kartu su dukrele. Anot jos, pagaliau paaiškės, kad viskas buvo šmeižtas, ir jos galės netrukdomai būti kartu.
„Ji – mano gyvenimas, aš ją labai myliu, eisiu iki galo ir labai tikiu, kad ateis ta diena, kai gyvensime kartu“, - tvirtino L. Stankūnaitė.
Paklausta, kaip įsivaizduoja savo ir vaiko gyvenimą - kur ir iš ko gyvens, kai viskas pasibaigs, ji sakė galinti patikinti, kad „bus viskas daroma, kad būtų užtikrinti vaiko interesai, kad jai būtų geriau“, tačiau pirmiausia esą reikia užbaigti visus procesus.
Į klausimą, kiek kartų buvo susitikusi su dukra sausio–kovo mėnesiais, ji sakė, kad „nuvažiuoti pas dukrelę pavyko per jos gimtadienį vasario mėnesį. Kovą ją turėjau galimybę aplankyti keturis kartus“. Bet seneliai ir N.Venckienė, jos teigimu, nuolat trukdė - dėl to esą niekaip nepavyko susitarti su seneliais, kad jie paruoštų mergaitę išvažiuoti į neutralią aplinką.
Ne smurtavo, bet gelbėjo dukrelę?
Priminusiam kovo pabaigos įvykius, kai buvo bandoma iš senelių namų paimti mažametę jėga, ir paklaususiam, kodėl plėšė mergaitę jėga, užuot šaukusi, jog nutrauktų jos paėmimą, L. Stankūnaitė teigė, kad buvo visai kitaip.
„Senelė griūdama ant žemės prispaudė mano dukrelę. Aš bandžiau ištraukti mergaitę iš po dviejų moterų, tada alkūne gavau iš senelio Kedžio (...). Aš norėjau, kad mergaitė neuždustų, gelbėjau ją, o ne naudojau fizinį smurtą prieš savo vaiką“, - aiškino ji portalo www.15min. lt skitytojams.
Paklausta, kodėl po tariamo sumušimo Kedžių namuose ji iš karto nesikreipė į policiją, kuri buvo šalia, ir kodėl budintieji prie Kedžių namų nematė mėlynės, L.Stankūnaitė teigė, kad ji atsirado tik po kurio laiko.
D. Kedys privertė pasidaryti abortą
Pasakodama apie savo santykius su velioniu D. Kedžiu, L. Stankūnaitė teigė, kad ne kartą yra patyrusi jo prievartą.
„Man nebuvo net 17 metų. (...) Po to, kai pastojau pirmą kartą, D. Kedys privertė mane pasidaryti abortą. Sužinojusi, kad laukiuosi antrą kartą, pasakiau, kad daugiau nerizikuosiu ir gimdysiu vaikelį“, - atviravo L.Stankūnaitė.
„Tuo metu buvau visai vaikas“, – kalbėjo ji.
Pasakodama apie savo santykius su velioniu D. Kedžiu, L. Stankūnaitė sakė, kad nuo agresyvaus Drąsiaus elgesio ją yra gynę vyresnieji Kedžiai. Ji taip pat patvirtino, kad D. Kedys vartojo narkotikus. L. Stankūnaitė taip pat paneigė vaikystėje patyrusi seksualinį išnaudojimą.
Tuo metu advokatas G. Černiauskas patvirtino, kad vasarį buvo kreiptasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jo teigimu, o teismas bylą nusprendė nagrinėti ne eilės tvarka. Anot jo, ieškinys Lietuvai siekia 100 tūkst. eurų.
