Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis teigia, kad išvadas arba bent jau atskiras narių nuomones komisija žada skelbti ketvirtadienį, ir kartu su išvadomis turėtų būti formuluojami klausimai prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriais bus siekiama išsiaiškinti, kas paskatino valstybės vadovę skambinti buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Vitalijui Gailiui ir daryti jam spaudimą.
„V. Gailius tiesioginiame eteryje pats pripažino, kad jam buvo skambinama ir dažniausiai, ko gero, skambinama su nelabai geromis naujienomis. (..) Mes mėginsime klausimais prezidentei išsiaiškinti, ar tie skambučiai buvo jos tiesioginių pavaldinių, ar jos pačios inicijuoti, kaip su ta subordinacija, kaip su konstitucine teise, ar nebuvo pažeista kas nors“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje „Kam skambina Prezidentė?“ naujienų agentūroje ELTA sakė L. Kernagis.
„Mes paskelbsime išvadas. Norime ar nenorime, mes privalome šiandien (kovo 1 d. – ELTA) tai padaryti. Kliūčių labai daug, ir tas kliudymas kiekvieną valandą vis didėja. Jeigu mums nepavyks paskelbti išvadų, mes bent jau paskelbsime savo atskiras nuomones. Toks yra mūsų artimiausias tikslas“, – žadėjo L. Kernagis.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas stebėjosi, kad kai kurie jo oponentai Seime tokius planus traktuoja kaip puolimą prieš prezidentę, bando menkinti būsimas komisijos išvadas ar visą tyrimą. Jis pabrėžė, kad komisija ir jis pats tiesiog stengiasi dirbti savo darbą kuo geriau, o vertinimai geriau matyti iš šalies, vertinti gali visuomenė.
L. Kernagis dar kartą pabrėžė, kad komisijos tyrimas rodo, jog aplinka, kurioje vyko lapkričio 14 d. pasitarimas dėl „Snoro“, „nebuvo labai slapta“. Antikorupcijos komisijos pirmininkas kėlė klausimą, ar tokia situacija nebuvo sukurta sąmoningai, kad būtų galima nutekinti informaciją.
„Ta informacija, kuri buvo vadinama slapta, nebuvo labai ir slapta. Patys prokurorai tai pripažino, po to neigė, po to dar sykį paneigė. Saugumui buvo ideali aplinka tą informaciją pasiimti. Pats kambarys, kuriame tą posėdį vedė, su visais mobiliaisiais telefonais, su visomis galimybėmis pasiklausyti per langus ir taip toliau. Tai šitoje situacijoje modeliuojasi toks dalykas, kad ar tik nebuvo sąmoningai veikiama, kad ta informacija nutekėtų?“, – svarstė L. Kernagis.
„Mes nesame specialistai, mes nesame nei teisėsauga, nei policija. Mes prisikapstėme iki tokių delikačių dalykų. Kaip to negalėjo padaryt prokuratūra? Jie tris mėnesius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Mes svarstome, kad, ko gero, sąmoningai, nes Seimo narys kreipėsi, ir jam buvo atsakyta. (...) Kažkas tuo naudojasi, kad Seimas pakankamai žioplas, nedarnus, nevieningas. Tuo labai gudriai manipuliuoja tarnybos“, – pridūrė Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
„Mums tie abudu FNTT pareigūnai pateikė vieną “popierių„, kuriame jie akivaizdžiai parodė, kad jiems buvo daromas spaudimas, dėl ko jie turėtų nusišalinti nuo kai kurių tyrimų. Tai netiesioginis įrodymas, aš manyčiau, kad būtų galima tą įrodymą ištraukti teisme“ , – taip pat minėjo L. Kernagis, paklaustas, ar FNTT pareigūnų atleidimas susijęs ir su tuo, kad jų atliekami tyrimai galėjo užkabinti liberalcentristų rėmėjus.
