Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali įvykti birželio 29-ąją, sako Seimo pirmininkė. Premjeras sako, kad dėl referendumo bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jei tam pritars ekspertai, o referendumui pavykus, Lietuva gali sulaukti finansinių sankcijų.
Po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio penktadienį „darbietė“ Loreta Graužinienė žurnalistams pranešė, kad nutarimo projekte, kuris bus teikiamas Seimui, bus įrašyta būtent ši referendumo data. „Referendumo data bus įrašyta birželio 29 -oji diena“, - sakė L.Graužinienė.
Ji pabrėžė, kad tokį sprendimą valdantieji priėmė bendru sutarimu. Anot jos, su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais referendumo dėl žemės organizuoti nepavyks.
„Teisiškai nespėjame“, - teigė ji.
„Virš 300 tūkst. šalies piliečių parašų dėl referendumo paskelbimo yra surinkta pirmą kartą, todėl visos procedūros daromos pirmą kartą ir mes turime padaryti preciziškai, kad paskui kažkas apskundęs procedūrų nekvestionuotų referendumo,“ - pridūrė L.Graužinienė.
Ji taip pat pranešė, kad pasirengimas referendumui bus pradėtas iš karto, kai tik Seimas pradės darbą - kovo 10 dieną - jam bus pateiktas nutarimo projektas dėl referendumo organizavimo.
„Pagal Referendumo įstatymą yra privaloma sudaryti ekspertų grupę, todėl Seimas parlamentinius komitetus įpareigos, kad iki kovo 20 dienos ekspertai baigtų darbą, ir per mėnesį - iki kovo 29 dienos - turi būti priimtas Seimo nutarimas dėl referendumo surengimo ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių - tai yra ne anksčiau kaip birželio 29 dieną bus skelbiamas referendumas, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius“, - aiškino L.Graužinienė.
Seimo sudaryta ekspertų grupė turėtų pasakyti, ar reikalavime paskelbti referendumą teikiamas tekstas atitinka Konstituciją. Tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
Premjeras Algirdas Butkevičius sakė, jog jeigu ekspertai pasakys, kad reikia kreiptis į KT, taip ir bus padaryta.
Premjeras sako, kad Lietuvai referendume nutarus neparduoti žemės užsieniečiams, tarp kurių būtų ir Europos Sąjungos (ES) piliečiai, būtų kreipiamasi į Europos teisingumo Teismą - jis priimtų tam tikrus sprendimus, kad Lietuva nevykdo stojimo į ES sutarties, numatančios, kad negalima drausti ES piliečiams įsigyti Lietuvoje žemės.
„Galimos ir tam tikros finansinės sankcijos“, - teigė premjeras.
Pasak A.Butkevičiaus, jos gali būti įvairios, pavyzdžiui, ES paramos žemdirbiams, siekiančios apie 25 mlrd. litų, grąžinimas, būsimos paramos stabdymas.
L.Graužinienė pranešė, kad įstatymų pakeitimai dėl saugiklių žemės pirkėjams ir pardavėjams bus svarstomi nelaukiant referendumo rezultatų: „Jie bus teikiami lygiagrečiai“.
Premjeras prognozuoja, kad saugikliai dėl žemės pardavimo Seime bus priimti greičiau negu įvyks referendumas.
Speciali žemės pardavimo saugiklius nagrinėjusi darbo grupė siūlo ateityje žemę Lietuvoje parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, o taip pat leisti ją įsigyti ES bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino piliečiams. NATO aljanso, kuriam priklauso Lietuva, ir trečiųjų šalių, kurios nepriklauso ES bendrijai, piliečiai Lietuvoje žemės įsigyti negalėtų. Norintys įsigyti dirbamos žemės taip pat turės atitikti ir papildomus reikalavimus - Lietuvos bendrovėms ir ūkininkams jie būtų beveik vienodi, o užsienio piliečiai turėtų įrodi savo lojalumą Lietuvai.
Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.