Seimo valdantieji jau kuris laikas neranda bendros kalbos su Prezidente. Gal to priežastis yra artėjantys Seimo rinkimai ir D.Grybauskaitės pastangos persiorientuoti į naują potencialią daugumą, kurią sudarys kairieji. Gal konservatorių nepasitenkinimas tam tikrais Prezidentės sprendimai sukėlė daug stipresnius prieštaravimus tarp prezidentūros ir konservatorių vadų. Gal tiesiog konservatoriai nepatenkinti Prezidentės dominavimu politikos lauke ir dėl to įtaria savo galių praradimą, bet faktas yra tas, kad šiandien jau netenka stebėti idiliško bendradarbiavimo ir pilno palaikymo tarp šių dviejų politikos centrų.
Artėjantys rinkimai ir galimi pasikeitimai Seimo politinėje konfigūracijoje konservatoriams gresia Prezidentės lojalumo praradimą. Todėl gali būti visai natūralus jų siekis grąžinti ją į savo įtakos sferą ir vėl „bendradarbiauti“ net jiems esant opozicijoje po rinkimų. Konservatoriams būtų labai paranku turėti juos palaikančią Prezidentę, kaip įtakingą instituciją, galinčią atsverti socialdemokratų dominavimą. Todėl logiška siekti atrasti papildomų instrumentų, kurių pagalba galima būtų suvaldyti Prezidentę, perspėti ją ir sustabdyti jos galimą persimetimą į socialdemokratų stovyklą.
Vienu iš tokių bandymų suvaržyti Prezidentę ir tuo pačiu parodyti jai, kas čia yra šeimininkas, gali būti Seimo pradėtas svarstyti Policijos veiklos įstatymo projektas. Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam naujam Policijos veiklos įstatymo projektui. Šiuo projektu bus keičiamos ir policininkų darbo, ir generalinio policijos komisaro skyrimo tvarka, išplečiamos policijos pareigūnų teisės. Iki šiol generalinį policijos komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu skyrė ir atleido Prezidentas. Naujoji redakcija numato, kad policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė. Nebeliktų šiuo metu įstatyme numatytos policijos generalinio komisaro atskaitomybės Prezidentui.
Prezidentė be realių galių paveikti teisėsaugą, prarastų ir įvaizdį. Taigi, jei Seimas, o čia pagrindinį vaidmenį, iniciatyvą transliuoja valdantieji, išties formuoja naują Prezidentės galių koncepciją, kur ji realiai praranda teisėsaugos kontrolę, mes galime daryti išvadą, kad politikai jau ima galvoti apie artėjančius Prezidento rinkimus. Rinkimams tampa reikalinga susilpninti D.Grybauskaitės įvaizdį, kad galima būtų iškelti kitą, naują ir lankstesnę figūrą.
Tokiu būdu Prezidentei siunčiamas perspėjimas: arba artimiau bendradarbiauti su ją iškėlusia ir praktiškai visur palaikiusia politine jėga, arba iki kadencijos pabaigos bus galutinai sužlugdytas jos įvaizdis ir išeksponuotas kitas asmuo, kaip tinkamiausia kandidatūra į naujus Prezidentus.
