Po to, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios numato, kad apkaltos tvarka iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu gali būti renkamas tik tuo atveju, jeigu nuo sprendimo įsigaliojimo praėjo ne mažiau nei ketveri metai, R.Paksui atsiveria galimybė balotiruotis į Seimą.
Tiesa, dar, matyt, bus reikalinga tam tikra Konstitucijos pataisa, bet principinė teisė dalyvauti rudenį vyksiančiuose rinkimuose jau yra. Mes dar nežinome, ar Rolandas Paksas dalyvaus rinkimų sąraše, ir jei dalyvaus, tai ar pasiliks dirbti Seime po rinkimų, ar užleis vietą savo partiečiams, o pats išvyks toliau dirbti Europarlamente. Tačiau visais atvejais tampa aišku, kad jo dalyvavimas rinkimuose sukuria naujas galimybes „Tvarkos ir teisingumo“ partijai.
Per keletą metų ši partija, nors ir sugebėjo išsaugoti savo įtaką politiniame lauke, suburti patyrusią ir darnią frakciją bei išsaugoti partijos padalinius beveik visoje Lietuvoje, tačiau yra praradusi didelę dalį rinkėjų balsų po to, kai iš Prezidento posto buvo atstatydintas R.Paksas. Šiandien jo sugrįžimas į Lietuvos politiką reiškia ne tik juridinį jo teisių ir galimybių atstatymą, bet ir naują „Tvarkos ir teisingumo“ partijos rinkėjų mobilizavimą.
Bet ką reiškia didesnis rinkėjų balsavimas už šią partiją? Visų pirma, tai kitokios naujojo Seimo konfigūracijos galimybė. Turint galvoje, kad šiandien į pergalę Seimo rinkimuose pretenduoja socialdemokratai ir darbiečiai, galime teigti, kad didėjantis tvarkiečių populiarumas daugiausia mažins Darbo partijos balsuotojų gretas. Taigi būsimojo Seimo valdančioji dauguma gali susiformuoti lengviau, jei išties dominuos „Tvarkos ir teisingumo“ partija ir socialdemokratai. Juolab, kad tarp „Tvarkos ir teisingumo“ ir LSDP nėra kažkokių esminių nesutarimų. Ir Prezidentės požiūris į šias partijas yra užtektinai palankus. Prieš gerą pusmetį D.Grybauskaitė net leido sau garsiai pasamprotauti apie esamos valdančiosios daugumos sustiprinimą tvarkiečių frakcija. Bet, matyt, konservatoriai jokiu būdu nesutiko bendradarbiauti su R.Pakso partija.
Taigi jei situacija nesikeis pernelyg kardinaliai ir šios dvi partijos išliks rinkėjų palankumo lyderės, naujasis Seimas žada būti daug dalykiškesnis ir mažiau skandalingas.
Kita vertus, dešinieji gali pabandyti užblokuoti Konstitucijos pataisas ir neleisti R.Paksui dalyvauti rinkimuose. Bet tai jau neesminis rinkimų veiksnys. Pats faktas, kad ir Europos žmogaus teisių teismas ir LR Prezidentė jau konstatavo tam tikrus žmogaus teisių pažeidimus ir siekia jų atstatymo, reiškia, kad visuomenėje galima sukelti stiprią atstatydintojo prezidento palaikymo akciją, kuri reikš tik viena – ryškų rinkiminį „Tvarkos ir teisingumo“ partijos palaikymą rudenį. Todėl politikai šiandien yra pastatyti prieš faktą, kurio neigimas leistų tvarkiečiams iškovoti dar daugiau balsų.
