Prieš dvidešimt metų išsilaisvinę iš sovietų gniaužtų Baltijos valstybės tapo įkvepiančiu pavyzdžiu ne tik už demokratiją kovojančioms šalims, bet ir sektinu pavyzdžiu kitoms Europos Sąjungos valstybėms – taip Baltijos valstybių Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtoje konferencijoje, vykusioje Europos Parlamente Briuselyje, teigė europarlamentarė Laima Andrikienė. Kalbėdama apie Europos Sąjungos, NATO ir Baltijos valstybių ateitį ji akcentavo valstybių sąjungų, regionų veikimo išvien svarbą. Lietuvos atstovė teigė, kad naujojoje pasaulio tvarkoje svarbios yra ir bus ne tiek atskiros valstybės, kiek jų sąjungos, regionai. „Todėl kalbant apie Europos Sąjungą, NATO ir Baltijos valstybes, turime pasakyti: arba būsime kartu, veiksime išvien ir išliksime, arba pralaimėsime globaliojoje konkurencinėje kovoje", – pažymėjo ji.
L. Andrikienės teigimu, Baltijos tautoms – lietuviams, latviams, estams – Nepriklausomybė reiškė ne tik valstybingumo atkūrimą, bet ir neteisybės pabaigą, teisingumo atkūrimą, jo pergalę. Tačiau, pasak Europos Parlamento narės, vis dar yra politikų ir politinių lyderių, manančių, kad Baltijos valstybių išsilaisvinimas ir nepriklausomybė buvo atsitiktiniai įvykiai, ir kad toji „klaida" turi būti ištaisyta. "Tačiau mes neketiname pasiduoti, mes tam priešinamės ir priešinsimės. Nes mums Nepriklausomybė buvo ir yra ne tik naudingas malonumas, bet visų pirma moralinė pergalė. Nepriklausomybė mums reiškia ir orų, padorų mūsų žmonių ir tautų gyvenimą", - sakė ji.
Jos įsitikinimu, Lietuva, Latvija ir Estija tikrai nėra našta Europos Sąjungai, jos yra ES turtas. Taip pat ir pavyzdys kai kurioms kaimynėms Rytuose ir Pietuose, kaip, pavyzdžiui, Ukrainai, ką ir kaip įmanoma padaryti, ko įmanoma pasiekti per dvidešimt metų. "Trijų Baltijos tautų, Baltijos valstybių kelias – tai sąžiningas susitarimas su Rytais ir Vakarais, tarp Rytų ir Vakarų. Baltijos kelias mus parvedė namo, į Europą, kurios dalis mes buvome per amžius ir geografine, ir kultūrine, ir vertybine prasme", – pažymėjo L. Andrikienė.
L. Andrikienė akcentavo, kad ekonominės krizės akivaizdoje Europos Sąjungai vėl siūloma „dviejų greičių Europos" idėja. "Europos Sąjungoje negali būti požiūrio „mes" (senosios ES narės) ir „jos" (naujosios ES narės, 10 buvusių komunistinių šalių). Mes pastebime, kad „dviejų greičių Europos" idėja vėl mums siūloma", – teigė Lietuvos parlamentarė ir ragino susimąstyti, ar skirtumas tarp euro zonos ir ne euro zonos turi ir toliau didėti, ar toks požiūris ir veikimas būtų naudingas pačiai Europai.
"Dabartinės ekonominės krizės sąlygomis kuris regionas atrodo palyginti gerai? – Baltijos regionas! Kai kredito reitingų agentūros mažina kitų valstybių reitingus, kurio regiono valstybių reitingai auga? – Baltijos regiono valstybių!", – pastebėjo L. Andrikienė. Ji atkreipė dėmesį į Baltijos regiono valstybių (Švedijos, Suomijos, Estijos ir kt.) įgyvendinamos griežtos finansų politikos rezultatus. "Todėl mes sakome: žiūrėkite į mus, klausykite mūsų, pasimokykite iš mūsų!", – teigė ji.
Kalbėdama apie „dviejų greičių Europos" idėją L. Andrikienė išreiškė visų trijų Baltijos valstybių atstovų nepasitenkinimą Europos Komisijos siūloma naująja finansine perspektyva: "Mums nepatinka pasiūlymas, kad 2014-2020 metais apskritai parama iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų didės, bet paramą visoms trims Baltijos valstybėms numatoma mažinti".
Anot Lietuvos politikės, per dvidešimt nepriklausomybės metų Baltijos valstybėse užaugo nauja karta, o matydami, kas vyksta Arabų šalyse, jose atpažįstame save prieš dvidešimt metų. "Šiandien įstatymo viršenybė, žmogaus teisės ir laisvės mums nebėra tai, ko reikalaujame gatvės mitinguose, demonstracijose. Demokratija ir žmogaus teisės, įstatymo viršenybė, teisinė valstybė yra tai, ką turime garantuoti savo piliečiams. Turime garantuoti mes, tie patys, kurie prieš dvidešimt metų balsavome už Nepriklausomybės atkūrimą, svetimos okupacinės kariuomenės išvedimą, kurie stovėjome Baltijos kelyje", – teigė ji.
"Atėjo laikas bent vieną salę šiuose rūmuose, Europos Parlamente pavadinti Baltijos kelio vardu. Kelio, kuris mus, tris Baltijos tautas, parvedė į namus", – sakė L. Andrikienė.
