Dėl „Gazprom„ atstovo pareiškimo, kad nėra pagrindo mažinti dujų kainą Lietuvai, tačiau “Gazprom“ nusprendė sumažinti dujų kainą (15 proc.) Estijai ir Latvijai. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pavadino tai šantažu.
Situacija. Status quo
Nesistebiu dėl tokių „Gazprom„ atstovų pareiškimų. To reikėjo laukti ir tam ruoštis. Manau, kad tai mūsų Vyriausybei nėra netikėta.
„Gazprom“ yra vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvai – monopolininkas. „Gazprom„ visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi išsaugoti ar bent kuo ilgiau išlaikyti savo monopolinę padėtį visame mūsų regione, tame tarpe ir Lietuvoje.
Svarbu pažymėti ir tai, kad mes, vartotojai, dujas perkame iš AB „Lietuvos dujos“. „Lietuvos dujų„ savininkai vėlgi yra tas pats „Gazprom“, kuriam priklauso 37,1 proc. akcijų, Vokietijos „Ruhrgas„ (38,9 proc.), o Lietuvos Vyriausybė, tiksliau – Energetikos ministerija valdo tik 17,7 proc. “Lietuvos dujų“ akcijų. „Gazprom„ viceprezidentas Valerij Golubev, kurio pareiškimą mes visi šiandien komentuojame, yra ir AB “Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas!
Didžiausia Europos, Europos Sąjungos problema – didėjanti priklausomybė nuo šalių, kurios yra turtingos nafta ir dujomis, ir kurių nedemokratinės vyriausybės, deja, mėgsta panaudoti energetiką kaip politinę priemonę, politinio spaudimo, kartais net šantažo priemonę.
Išsiveržti iš energetinės priklausomybės gniaužtų Europos Sąjunga bando: 1) didindama konkurenciją energetikos sektoriuje, kovodama su monopolininkais; 2) siekdama mažinti energijos suvartojimą ir 3) skatindama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, t. y. vėjo, saulės, vandens energiją.
Būtent siekiant ES energetinės nepriklausomybės buvo parengtas III energetikos paketas, už kurį Europos Parlamentas balsavo 2009 m. balandžio pabaigoje, aš už jį taip pat balsavau. Šis taisyklių ir reikalavimų rinkinys ES valstybėse narėse turi būti įgyvendintas per pusantrų metų.
Kas nepatinka „Gazprom'ui„?
„Gazprom'ui“ ir „Ruhrgas'ui„ nepatinka, kad Lietuvos Vyriausybė ėmėsi realių žingsnių ir veiksmų išsiveržti iš tokio nepatikimo ir Rusijos valdžios politinius užsakymus vykdančio dujų tiekėjo, koks yra „Gazprom“, monopolinės priklausomybės. Vyriausybė šių metų vasarą patvirtino reformos planą, kurios tikslas – tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo eksploatavimo. Tai visiškai atitinka ES tikslus, strategiją, direktyvas. Lietuva pasirinko pirmąjį ES direktyvos įgyvendinimo modelį – nuosavybės atskyrimo modelį, kai tie patys savininkai (akcininkai) negali valdyti ir dujų skirstymo, ir dujų tiekimo veiklų. Dujų pardavimas turi būti atskirtas nuo tiekimo.
Tuo tikslu Lietuvos valdžia iš AB „Lietuvos dujos„ siekia atskirti magistralinių dujotakių tinklą. Turime ir dar vieną tikslą – pasistatyti Lietuvoje suskystintų dujų terminalą, kad Lietuva, mūsų vartotojai būtų kuo geriau apsaugoti nuo nepatikimų tiekėjų.
Latvija, Estija ir Suomija yra pasirinkusios ir gavusios išimtį netaikyti šios direktyvos. „Gazprom“ kartu su „Ruhrgas„ tvirtina, kad Lietuva taip pat galėtų ir turėtų pasirinkti šią išimtį neva tol, kol neatsiras alternatyvių dujų tiekėjų. Taigi, stengiamasi kuo ilgiau išvengti konkurentų, išlaikyti monopolinę padėtį.
Ką turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė
Pirma, nedelsiant informuoti Europos Komisiją. Tikiuosi, kad Vyriausybė tai jau padarė.
Antra, labai vertėtų priminti Rusijai apie tai, kad baigusi derybas dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir būdama ant narystės PPO slenksčio, ji jau privalo elgtis pagal tarptautines – PPO – taisykles, o ne kaip gatvės chuliganas: šiandien tu man patinki, tai aš vaikščiosiu tave apkabinęs, o supykęs rytoj nutversiu gatvės grindinio akmenį ir tau langus išdaužysiu. Ir dar sakysiu, kad ne aš tai padariau... PPO principai yra aiškūs – skaidrumas, konkurencija, derybos, o ne veikimas iš jėgos pozicijų.
Trečia, labai reikėtų tą patį priminti ir Vokietijai, kurios kompanijos, šiuo atveju – „Ruhrgas“, Lietuvoje žaidžiantis išvien su „Gazprom„, turi laikytis nustatytos tvarkos. ES III energetikos paketas ir Lietuvai, ir Vokietijai yra privalomas, todėl jokių rankų išsukinėjimo būti negali.
Parengta pagal L. Andrikienės pasisakymą diskusijoje per Lietuvos radiją
2010 m. gruodžio 28 d.
