Europos Sąjungos (ES) dialogas su Baltarusijos valdžia jame nedalyvaujant opozicijai ir pilietinei visuomenei yra nepriimtinas, šią savaitę vykusio susitikimo su Baltarusijos opozicijos lyderiais metu teigė europarlamentarė Laima Andrikienė.
„Europos Sąjungos pagrindas - europinės vertybės, žmogaus teisės. ES dialogas su Baltarusijos valdžia, jame nedalyvaujant pilietinės visuomenės, opozicijos atstovams, yra nepriimtinas“, - Europos Parlamento (EP) pranešime cituojama L.Andrikienė.
Jos kvietimu Baltarusijos opozicijos lyderiai - buvęs kandidatas prezidento rinkimuose Aleksandras Kozulinas bei Jungtinės piliečių partijos pirmininkas Anatolijus Lebedzko nuo pirmadienio lankosi Strasbūre.
Jie susitiko su Baltijos Europos parlamentarų grupės nariais, EP pirmininku Hansu-Gertu Poetteringu (Hansu Gertu Pėteringu), EP vicepirmininku Mario Mauro ir ES už užsienio politiką atsakinga komisare Benita Ferrero -Waldner (Benita Ferero - Valdner).
A.Lebedzko pabrėžė, kad dabartinė situacija Baltarusijoje yra tokia pat kaip anksčiau bei išreiškė apgailestavimą, kad Europa priėmė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos padiktuotas taisykles vesti dialogą be jokių sąlygų, netarpininkaujant pilietinei visuomenei.
Pasak jo, nors trys politiniai kaliniai buvo išlaisvinti, tačiau dar penki buvo uždaryti į kalėjimą; jau galima užsiprenumeruoti du nepriklausomus laikraščius Baltarusijoje, tačiau 13 laikraščių vis dar yra uždrausti. Opozicijos lyderiai taip pat priminė susidorojimą su taikiomis vasario 14-osios ir 16-osios demonstracijomis Minske.
Demokratinės opozicijos lyderiai kreipėsi į ES prašydami nekviesti A.Lukašenkos į gegužės 7 dieną Prahoje įvyksiantį viršūnių susitikimą.
„ES privalo nepanaikinti esamų sankcijų Baltarusijos valdžios atstovams dar 6 mėnesius ir nustatyti aiškius namų darbus, ką režimas turėtų pasiekti per šį laikotarpį. Ir tik tada, jei bus pasiekti laukiami rezultatai, Baltarusija turėtų būti įtraukta į Rytų partnerystės programą,“ - pabrėžė A.Lebedzko.
Gegužės 7 dieną rengiamame ES viršūnių susitikime Europos lyderiai sieks užmegzti ir sustiprinti partneriškus ryšius su šešiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis - Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija.