Ne tik Lietuva, bet ir ES, o taip pat JAV, galvoja, ką toliau daryti su migrantais. Amerikiečiai jau apskritai planuoja masines kitataučių deportacijas, ES šalyse vis labiau kyla radikalios dešiniosios jėgos, kurių svarbiausi lozungai: kova su migrantais.
Reaguojant į masinės imigracijos problemas Lietuvoje Seime buvo įsteigta parlamentarų grupė „Prieš masinę imigraciją“. Grupės narius vienija bendras suvokimas, kad tokie imigracijos mastai tapo esmine problema Lietuvos valstybei ir todėl imigracija turi būti protingai ribojama.
Zuokas: „Jeigu žmogus verčiamas išmoksta kalbą – tai jau pirmas žingsnis į imigraciją“
Mišrios grupės „Prieš masinę imigraciją“ Seime narys Artūras Zuokas pabrėžia, kad iš 200 tūkstančių imigrantų kiek daugiau nei pusė yra atvykę į Lietuvą keleriems metams pagal darbo vizas.
Politikas jų nevadina imigrantais, nes jie laikinai į šalį atvykę žmonės, todėl ir lietuvių kalbos jiems mokytis esą nereikia.
„Jeigu žmogus verčiamas išmoksta kalbą – tai jau pirmas žingsnis į imigraciją ir bandymą gyventi šalyje. Todėl mes turime atsakyti į klausimą, ar mes tikrai norime, kad iš 120 tūkstančių dirbančių atvykusiųjų, iš kurių didžioji dalis yra Vidurio Azijos piliečiai, taptų mūsų bendruomenės dalimi.
Jeigu žmogus jau išmoksta kalbą, tai jam atsiranda paskata atsivežti šeimą, jis tada planuoja tolimesnę ateitį toje šalyje“, – sako jis.
Lietuvoje jau yra apie 200 tūkstančių imigrantų, o gyventojų 2,8 milijonai, pažymi A. Zuokas.
Zuoko teigimu, reikia apsispręsti, iš kokių šalių priimti migrantus
Jo nuomone, geras pavyzdys Lietuvai dėl imigrantų politikos galėtų būti Izraelis. Tiesa, Izraelio imigrantų kvota yra 300 tūkst., bet ir gyventojų ten apie 7 milijonais daugiau.
„Izraelyje trūksta socialinių darbuotojų. Ką jie daro? Izraelio valstybė sudaro tarpvalstybinę sutartį su Filipinų valstybe ir Izraelis tokiu būdu atidaro langą 300-ams tūkstančių darbo vizų konkrečioms profesijoms 3 metų laikotarpiui. Praeina metai, jei viskas tvarkoje, pratęsia vizas dar 2 metams ir visos šalys lieka patenkintos“, – pažymi jis.
A. Zuoko teigimu, nereikia išradinėti dviračio, valstybė tiesiog turėtų apsispręsti, iš kokių šalių Lietuva nori priimti kitataučius dirbti.
„Iš kokių šalių kultūriškai priimtinų, artimesnių kaimyninių šalių mes sudarome galimybę dirbti Lietuvoje? Ir aš taip pabrėšiu, nevadinu to imigracija, čia yra laikinas darbas. O kad lietuviai nedirbs tų darbų, kuriuos dirba atvykę, natūralu. Aš pats kažkada ploviau indus ir dirbau bare Hamburge vasarą ir visiškai nemokėjau kalbos“, – užsiminė jis.
Tomilinas apie naujai susikūrusią grupę Seime: „Kai neturi ką pasakyti, kalbi apie migraciją“
O štai Seimo narys, demokratas Tomas Tomilinas priešingos nuomonės, teigia nenorintis būti grupėje, kuri kursto migracijos temą.
„Čia senas kaip pasaulis politinis triukas: kai neturi ką pasakyti, kalbi apie migraciją. <...> Apie šitą fenomeną mes dabar kalbame, visų pirma, todėl kad mes turėjome dėl karo daug imigrantų iš Ukrainos ir baltarusių apie 30 tūkstančių atvyko. Ar iš viso apie verta kalbėti, nes tai yra karas ar nedemokratinis režimas ir žinome, kodėl skaičiai tokie? Visai dėl kitų priežasčių, negu kad dėl blogos imigracijos valdymo“, – atkreipia dėmesį jis.
Nepaisant to, T. Tomilinas pabrėžia, jog Lietuva turi vieną iš geriausiai augančių ekonomikų, o tai esą natūraliai tampa sąlyga darbuotojų trūkumui tam tikrose srityse.
„Augančios ekonomikos natūrali dilema, ką daryti, jeigu mūsų žmonės nenori dirbti darbų, kuriuos nori dirbti imigrantai. Kai nėra visai dirbančių, tai natūralu, kad verslas kviečia iš užsienio“, – teigia Seimo narys.
Jo įsitikinimu, puikus pavyzdys šiuo atveju galėtų būti ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Vėlgi dėl [darbuotojų trūkumo] galima kurstyti aistras, o galima, pavyzdžiui, sukurt kitą istoriją ir pasakyti, kad nėra turbūt istorijoje valstybių, kurios būtų nesėkmingos tada, kai daug žmonių norėjo į jas atvažiuoti.
Pavyzdžiui, pradėkime nuo to, kas yra Amerika, Amerika yra sukurta imigrantų. Taip, jie turėjo problemų labai daug, ten buvo mafija ir panašiai, bet tai yra labai sėkmingos valstybės pavyzdys“, – laidoje kalba Seimo narys.
Atskleidžia, ką norėtų daryti su į Lietuvą atvykusiais užsienio studentais
Tiesa, jo nuomone, į Lietuvą net ir laikinai atvykusiems užsieniečiams reikėtų mokytis lietuvių kalbos.
„Pavyzdžiui, man labai nepatinka, kad čia jau kelis metus gyvenantys baltarusiai, ukrainiečiai nesimoko kalbos, bent jau daugelis. <...> Norėčiau, kad jie mokytųsi, nes jiems būtų lengviau ir integruotis, ir dirbti, ir daugiau tos pridėtinės vertės jie sukurtų, jeigu lietuvių kalbą mokėtų“, – oponuoja A. Zuokui jis.
T. Tomilinas teigia, kad naujoji Vyriausybė ketina suteikti galimybę Lietuvoje pasilikti užsienio studentams, kurie baigia mokslus ir įgyja aukštą kvalifikaciją Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, mes turime tokią spragą, kad mūsų šalyje mokosi daug studentų iš įvairiausių valstybių, jie įgauna tikrai aukštos kvalifikacijos profesijas ir išvažiuoja iš karto, t. y. išmoksta kalbą, integruojasi visuomenėje, supranta, kaip kurti verslus, ir išvažiuoja.
Mes jiems suteikiame tokią savo paslaugą, uždirbame šiek tiek pinigų iš švietimo, bet kai galėtume jų paprašyti pasilikti, nes jie tikrai motyvuoti pasilikti, mes to nedarome, todėl mes tą įdėjome į priemonių planą ir ir tikrai tą darysime“, – užtikrino Seimo narys.
Krizė statybų sektoriuje: „Jeigu turėtumėme Lietuvos tautybės specialistų darbo rinkoje, tikrai samdytumėme tik juos“
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas pažymi, jog niekada anksčiau nereikėjo dairytis į kaimynines šalis ar kitus žemynus, kad pritrauktų specialistus į statybų aikšteles.
Tačiau prasidėjus masinei statybų sektoriaus darbuotojų emigracijai 2007–2008 metais dėl ekonominės krizės esą ėmė trūkti darbuotojų.
„Šiandieną realybė tokia, kad didelei daliai Lietuvos piliečių, kurie gyvena mūsų valstybėje, nepasitenkinimą kelia tų atvykusių imigrantų elgesys. Galbūt darbo ar kultūriniai skirtumai kitąkart šokiruoja. <...>
Jeigu turėtumėme Lietuvos tautybės specialistų darbo rinkoje, tikrai samdytumėme tik juos, nes lietuviai statybininkai ir savo kvalifikaciją, ir savo elgsena skiriasi nuo tų, kurie atvažiuoja dabar į mūsų statybas, maisto išvežiojimą ar pavežėjais tampa“, – tikina D. Gedvilas.
Jo teigimu, iš visų 84 tūkstančių darbuotojų, kurie dirba įmonėse, apie 2,5–3 tūkstančiai yra užsienio piliečiai, gavę darbo vizas.
„Tai jeigu šiandieną mes šituos žmones išeliminuotumėme iš statybų darbo rinkos, valstybėje apie 600 milijonų eurų sumažėtų pajamos iš statybos paslaugų. <...> Pavyzdžiui, negalėtumėme įgyventi valstybėje karinio miestelio, „Rail Baltica“ geležinkelių transporto infrastruktūros projekto ir daugybės kitų projektų reikėtų atsisakyti, nes trūktų pajamų“, – sako jis.
Šiuo metu esą Lietuvos statybos sektorius išgyvena krizę, nes trūksta darbo jėgos ir panašu, kad jos trūks ir ateityje.
„Statybų verslas yra sezoninis, tai mums jau dabar didžiulis nerimas, iš kur gausime specialistų toms sutartims įgyvendinti, kurias turime. Žiūrint į 2026 metus tai dar didesnes įtampas matome darbo rinkoje, todėl kad specialistų trūks“, – kalba Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas.
Taip pat jis patikina, jog ir kitos šalys, kaip Suomija, susiduria su darbo jėgos trūkumo problema, todėl investuoja į inovacijas ir skaitmenizaciją statybų sektoriuje.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“ su Seimo nariu, demokratu Tomu Tomilinu, Mišrios frakcijos Seime nariu Artūru Zuoku ir Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
