Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), prisijungdamas prie šios iniciatyvos, primena apie profilaktikos, ankstyvos diagnozės ir gydymo svarbą, kurie ne tik apsaugo nuo ligos progresavimo, bet ir kitus nuo užkrėtimo.
Diagnozuojama, kai liga jau pažengusi
ŽIV infekcijai, LPI ir virusiniams hepatitams B ir C yra būdinga besimptomė ligos eiga, todėl užsikrėtus ir nediagnozavus šių infekcijų, ligos progresuoja, išsivysto komplikacijos bei išlieka rizika užkrėsti kitus, net patiems to nežinant. Gyventojams, įvertinus užsikrėtimo riziką, rekomenduojama išsitirti, o nustačius infekciją – kreiptis pas gydytoją specialistą dėl ligos gydymo. Šių infekcijų ištyrimas yra svarbus tiek ligų nustatymui ankstyvose stadijose, tiek prevencijai.
Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus ir tinkamas vaistų vartojimas gali žymiai sulėtinti ligos progresavimą, užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms – tokioms kaip AIDS – ir užtikrinti gerą savijautą bei išlaikyti darbingumą. Be to, tinkamas gydymas ne tik gerina paciento gyvenimo kokybę, bet ir sumažina užsikrėtimo riziką aplinkiniams, nes gali žymiai sumažinti viruso kiekį kraujyje ir taip apsaugoti nuo tolesnio plitimo. Lietuvoje ŽIV gydymas yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (PSDF), todėl asmenys, sergantys ŽIV, gali gauti reikalingą terapiją ir užtikrinti savo sveikatos priežiūrą be didelių finansinių sunkumų.
Nuo virusinio hepatito B galima apsisaugoti pasiskiepijus – vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nors skiepų nuo virusinio hepatito C nėra, tačiau šiuo metu egzistuoja efektyvus gydymas, kuris leidžia visiškai pasveikti nuo šios infekcijos. Hepatito C gydymas Lietuvoje taip pat kompensuojamas iš PSDF lėšų. Pirmiausia atliekamas atrankinis hepatito C žymenų laboratorinis tyrimas, o vėliau, pagal poreikį, gali būti atliekami kiti patvirtinamieji tyrimai.
Dažniausiai pasitaikančios LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė) ne visada pasireiškia ligos simptomais, ypač ankstyvose ligos stadijose, todėl profilaktinis pasitikrinimas, nors nesant simptomams yra rekomenduotinas. Kartais simptomai pasireiškia po savaitės, mėnesio ar pusmečio. Kartais ligos požymių visai nebūna. Ankstyva diagnostika leidžia išvengti komplikacijų dėl minėtų infekcijų (pvz., negydoma gonorėja ir chlamidiozė sukelia nevaisingumą), o užkrėsti kitus galima net ir tada, jei nėra jokių ligos požymių. Diagnozavus LPI, – rekomenduojama išsitirti ir lytiniams partneriams.
Kur ir kaip galima pasitikrinti?
Pasitikrinti dėl ŽIV, LPI, hepatito B ir C galima sveikatos priežiūros įstaigose arba atliekant savikontrolės testus namuose. Anonimiškai ir nemokamai atlikti atrankinius greituosius savikontrolės testus bei pasikonsultuoti galima nevyriausybinėse organizacijose. Greituoju atrankiniu ar savikontrolės testu gautą teigiamą rezultatą privaloma patvirtinti laboratoriškai, todėl būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Išsamią informaciją apie tai, kam rekomenduojama išsitirti dėl ŽIV, ir vietas, kur galima tai padaryti, rasite čia.
Atkreipiame dėmesį, kad šiais metais sąrašas asmenų, kuriems rekomenduojama atlikti ŽIV tyrimą, yra papildytas. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti ankstyvesnį ŽIV infekcijos diagnozavimą bei gydymą, ir mažinti apie užsikrėtimą nežinančių asmenų dalį.
Daugiau apie ŽIV, LPI, virusinius hepatitus B ir C galima sužinoti NVSC svetainėje.
