Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenė sunerimusi dėl galimos priverstinės mokinių integracijos į bendrojo lavinimo mokyklas. Apie šią ir kitas ramybės neduodančias savo problemas mokykla pranešė politikams ir valdininkams per pirštines.
Vakar į mokyklą paminėti Tarptautinės kurčiųjų dienos sukviestiems – Seimo nariams Petrui Luomanui, Arūnei Stirblytei, Švietimo ir mokslo ministerijos, Panevėžio apskrities viršininko administracijos, Panevėžio miesto savivaldybės atstovams ir kitiems – šios įstaigos auklėtiniai dovanojo po mažų obuoliukų girliandą su įpinta pirštine.
Joje buvo įdėtas į ritinėlį susuktas raštas su įstaigos išdėstytomis problemomis.
„Pirštinės simbolizuoja gestais kalbančiojo rankas. Kurtieji ir neprigirdintieji jums negali žodžiais išsakyti, kas jiems kelia nerimą, todėl pasirinko kitokį būdą“, – sujaudintiems ir kiek sutrikusiems svečiams paaiškino mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė.
Pasak jos, šios akcijos tikslas – atkreipti valdžios atstovų dėmesį į kurtiesiems svarbius klausimus, paskatinti dėti didesnes pastangas siekiant lygių teisių kurtiems žmonėms.
Visą dieną trukusį renginį, skirtą Tarptautinei kurčiųjų dienai pažymėti, mokyklos bendruomenė ir svečiai pradėjo šv. Mišiomis, o baigė iliuzionistų pasirodymu ir diskusijomis prie arbatos puodelio. Tarptautinė kurčiųjų diena švenčiama paskutinį rugsėjo sekmadienį. Panevėžyje ji paankstinta dėl iš JAV atvykusio profesoriaus, gestų kalbos specialisto Simono J.Karmelo, kuris mokykloje vedė seminarą.
Sunkmetis tęsiasi daug metų
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos vadovė didžiausią problemą įvardijo nežinią dėl rytojaus.
Pasak jos, neaišku, koks likimas laukia įstaigos panaikinus apskritis. Bendruomenę yra pasiekusios kalbos, kad mokykla gali būti likviduota, o kurti ir neprigirdintys vaikai priversti lankyti bendrojo lavinimo mokyklas.
Kaip tvirtino D.Kriščiūnienė, jeigu taip atsitiks, bus padaryta didelė žala klausos negalią turintiems vaikams, nes jiems ugdyti reikia specifinių sąlygų. Mokyklą dabar lanko 47 vaikai nuo 3 iki 21 metų iš Panevėžio apskrities ir kitų šalies miestų. Įstaigoje dirba 28 mokytojai, iš jų 4 metodininkai, 11 vyresniųjų mokytojų.
Direktorei taip pat nerimą kelia, kad po apskričių reformos mokykla nebūtų perduota Savivaldybei. Anksčiau jai jau buvo pavaldi, ir D.Kriščiūnienė puikiai žino, kaip įstaigai buvo sunku sudurti galą su galu.
Įstaigos vadovė pasidžiaugė, kad dabar Panevėžio apskrities viršininko administracijai pavaldi mokykla finansiškai gyvena palyginti geriau, yra renovuojama, tačiau iš esmės jai dar labai daug ko trūksta.
„Sunkmetis pas mus tęsiasi beveik šešiolika metų – tiek, kiek gyvuoja mokykla“, – kalbėjo D.Kriščiūnienė.
Pasak jos, mokinio krepšelio lėšų skaičiavimo metodika nepritaikyta kurčiųjų mokykloms. Tad įstaigai trūksta pinigų vaikams ugdyti. Nėra psichologų, mokytojų, tėvų, mokinių, gydytojų bendradarbiavimo, kai vaikui yra implantuojamas kochliarinis implantas ir jį reikia mokyti kalbėti. Pasigendama tyrimų, kaip vystosi vaiko psichika po šio klausos aparato implantacijos.
Mokykla neturi galimybių vežioti mokinių, nes nėra autobuso. D.Kriščiūnienės teigimu, įsigijus autobusą, mokyklą lankytų daugiau vaikų, įstaiga gautų didesnę paramą.
Negali švęsti su sveikaisiais
Masiniuose renginiuose, tokiuose kaip Panevėžio gimtadienio šventė, pasigendama gestų kalbos vertėjų. Pasak D.Kriščiūnienės, kurtieji negali kartu su sveikaisiais nei švęsti, nei melstis.
Praėjusią savaitę ji buvo Šiluvoje, atlaiduose, ir dar kartą įsitikino, kad kurtieji neturėjo galimybės suprasti maldų.
Inga SMALSKIENĖ
