„Dar neteko matyti, kad mūsų marios būtų taip nusekusios, situacija mus labai neramina. Artėja turistinis sezonas, neringiškiai rengiasi priimti poilsiautojus, tad jei pradės gaišti žuvys ir mūsų kurortai paskęs smarvėje, bus labai blogai. Žmonės atvyks, apsigręš ir išvyks“, – portalui lzinios.lt pasakojo Neringos savivaldybės ekologas Viktoras Kolokšanskis.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo Juozo Šimkaus, panašus Kuršmarių nusekimas buvo fiksuotas tik 1971 metais.
„Tada ties Ventės ragu marios buvo nusekusios 45 cm, dabar – 34 cm. Ties Nida 1971 metais marių vandens lygis žemesnis už įprastą buvo 32 cm, dabar – 30 cm. Dabartinės priežastys – sausra, nelijo jau per mėnesį. Kitas dalykas, paprastai Kuršių marių baseiną tokiu metų laiku papildo Nemuno vanduo, kuomet tirpsta ledas, formuojasi potvyniai. Šiemet sniegas ištirpo vasario mėnesį, tad tas vanduo jau ištekėjo“, – portalui lzinios.lt teigė specialistas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad visoje Lietuvoje sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją. O ir tas, kas pasėta dirvoje, nuo orų permainų nemenkai nukenčia. Žemdirbiai jau pradeda ir derybas su Vyriausybe, kad būtų padidinta paramos suma už pernykštę sausrą. Tiesa, kol kas tragedijos nuotaikos ore dar netvyro, bet padėtis kai kuriuose regionuose nekokia.
Suskaičiuota, kad po pernai metų sausros Lietuvos ūkiai prarado vidutiniškai apie 30 proc. pajamų. Žemdirbių praradimų esą neišgelbėjo net grūdų kainų kilimas. Ir nors sausros padariniams kompensuoti Lietuvoje numatyti 7 milijonai eurų, ūkininkų tai neguodžia.
Visą TV3 siužetą žiūrėkite čia: