Neringos meras Darius Jasaitis „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad poilsį Nidoje ar Juodkrantėje renkasi tie turistai, kuriems patinka visiška ramybė. Deja, tokių mažėja.
„Nežinau, ar Palangoje yra daug vokiečių, bet rusų turime ir mes. Mums labai svarbu, kad jie atvyksta vadinamuoju ne sezono metu. Tai aktualu tiek mums, tiek Palangai. Liūdina tai, kad jie atvyksta nebe visai savaitei, o tik savaitgaliams. Nuo pirmadienio iki trečiadienio yra tuštoka. Vadinasi, jie atranda kitas vietas, galbūt kaimo turizmą, sunku pasakyti. Todėl su pavydu žiūrime į Druskininkus, kurie sugebėjo išlyginti sezoną“, – kalbėjo meras.
D. Jasaitis Neringos ateities viziją sieja su tiltu į žemyną. „Norėčiau nusistebėti stereotipu arba kažkieno skleidžiama fobija, kad, jį pastačius, Neringa žus, bus nutrypta ir panašiai. Judėjimo keltais ir dabar niekas neriboja, nepakeliamo srauto nėra.
Jei srautas, pastačius tiltą, ir išaugtų – galėtume jį reguliuoti pakeldami rinkliavas už įvažiavimą ir panašiai. Jei kalbėtume apie keltą, manyčiau, kad turėtų būti ir keltas iš Ventės rago į Nidą. Tai būtų ir ramybė, ir romantika“, – savo nuomone dalijosi savivaldybės vadovas.
Vizijų ir projektų Neringoje – daugybė: „raketos“ Kaunas–Nida–Kaunas atgaivinimas, dviejų aukštų automobilių aikštelės Nidoje ir Juodkrantėje, Nidos oro uostas, dėl kurio ilgokai virė aistros.
Kaip pabrėžė D. Jasaitis, tūpimo aikštelė yra ir dabar.
„Ji veikia pagal visus standartus. Vienintelė problema yra tai, kad Valstybės saugomų teritorijų tarnyba savo plane nenumatė reikalingų iškirtimų. Vis dėlto kompromisas jau rastas, tariamasi, kiek reikės iškirsti krūmynų. Projektas jau rengiamas. Kaip tik neseniai Vilniuje kalbėjausi su ultramažųjų lėktuvų pilotais.
Mums tas projektas svarbus, nes pritrauktų labai turtingą ir gamtą mylintį kontingentą, – aiškino Neringos galva. – Orientuotis vien į siaurą segmentą – rizikinga. Būtų gerai turėti vieną klientą, kuris užmokėtų už viską, bet tokio nėra.“
Druskininkai
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sako nesutinkąs, kad jo vadovaujamą kurortą reikia laikyti konkurentu pajūriui, tačiau pripažįsta, kad sezoniškumo išlyginimu tikrai galima didžiuotis. „Čia nėra nei ką susitikti, nei nesutikti. Yra Turizmo departamento parengt ir pristatyta visų keturių Lietuvos kurortų statistika, kuri aiškiai byloja, jog mažiausiai sezoniškumas svyruoja Druskininkuose ir Birštone, o pajūris labiau jaučia šią kaitą“, - sakė politikas.
Nuo dabar turimų 7500 apgyvendinimo vietų, anot mero, įgyvendinus dar kelis projektus, jų skaičius turėtų išaugti iki 10 000.
„Manome, kad tai ir bus maždaug riba, nes esame miestas miške ir neaukosime miško nei vienam infrastruktūros objektui“, - tikino R. Malinauskas.
Prie gydomojo turizmo ir jau turim vandens pramogų parko bei žiemos pramogų atrakcijos dar turi išdygti „jūros po stogu“ kompleksas, kuriame bus 70 metrų mineralinio vandens baseinas su natūralaus smėlio paplūdymiu, apžvalgos ratas. Nemuno kilpoje, kuri yra miesto centre, ketinama įsteigti paplūdymių tinklą.
R. Malinausko nuomone, Druskininkų strategija, kurią miestas pradėjo įgyvendinti dar 2000 metais, tikrai pataikė į dešimtuką. „Sustoti negalima, nes jei ir ištikimas kurortui klientas antrus ar trečius metus neras nieko naujo – ieškosis kitų vietų“, - kalbėjo meras.
Kaip šalis iš kurių didėja turistų srautas jis pirmiausia nurodė Baltarusiją, Rusiją, Latviją ir Vokietiją, mezgami ryšiai ir su Skandinavija. Pagrindinis poilsiautojų srautas, anot jo, atkeliauja ne per turizmo agentūras, o žmonėms susisiekiant su savarankišką rinkodarą aktyviai vykdančiomis sanatorijomis bei viešbučiais.
Birštonas
Šio kurorto merė Nijolė Dirginčienė „Balsas.lt savaitei“ pasakojo, kad į miestą ilsėtis daugiausia atvažiuoja ne tie, kas ištroškę triukšmingo naktinio gyvenimo, o norintys ramybės.
„Mūsų klientas yra Lietuvos pilietis. Atvyksta Vokietijos rusakalbių, kurie ir vadinami rusais. Susilaukiame svečių dar iš 40 šalių, tačiau jie nedominuoja“, – pasakojo merė.
„Balsas.lt savaitės“ žiniomis, daugiausia rusų į Birštoną atkeliauja per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, taip pat tarp gegužės 1 ir 9 dienų, kuomet jiems susidaro ilgesni nedarbo dienų ciklai.
Naktinio gyvenimo ištroškusiam poilsiautojui Birštonas nėra geras pasirinkimas ir, merės teigimu, neketina toks tapti. Pagrindiniai akcentai – saugumas, ramybė, galimybė pasigrožėti regioninio parko gamta ir gydomasis turizmas.
Planuose nėra gigantomanijos – kempingas, privačios investicijos į sanatorijas ir siekis pritraukti tuos, kam graži regioninio parko gamta. Kaip pastebi čia kalbinti poilsiautojai, yra tik vienas trūkumas. Pasigendama galimybės kasdien rasti bent vieną renginį, kai išsvajotoji tylai visiškai pabosta.
Palanga
Ramybės neieškokite
„Palanga graži – tik lietuvių joje per daug“, – tokias frazes tekdavo rusų kalba išgirsti sovietmečiu. Rusų kalbą ir dabar šiame kurorte išgirsti labai dažnai. Kritikai niršta ir tvirtina, kad miestas virto nelabai turtingų rusų turistų, kuriems svarbiausia daug alkoholio, traukos centru. Kultūringų, pinigingų i ramių poilsiautojų niekas esą nepritraukia.
Paplūdimiuose nelegalūs prekiautojai čia garsiai siūlo alų ir čeburekus. Ruporai agituoja jų nepirkti, nes tai nelegalu ir galima apsinuodyti. Pasirodžius policijai, šie „smulkieji verslininkai“ kelioms minutėms dingsta, o grįžę vėl uždarbiauja. Mat jų čeburekas kainuoja litu pigiau nei paplūdimio kavinėje ir litu brangiau nei mieste.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus nėra taip niūriai nusiteikęs ir sako, kad miestas pagal viešbučių skaičių nusileidžia tik Vilniui.
„Tai tik patvirtina teiginius, kad mūsų kurortas yra itin mėgstamas poilsiautojų. Verslininkų pastangomis turime ne tik daug viešbučių, poilsio namų, kavinių bei restoranų. Palangoje yra keletas itin aukšto lygio SPA centrų, kitokių sveikatos stiprinimo vietų, viena iš geriausių šalyje Reabilitacijos ligoninė.
Kalbant apie kurorto traukos objektus, vertėtų paminėti sparčiai dygstantį sporto kompleksą. Sutvarkysime ir šalia šio komplekso esančius bėgimo takus, rengiamas atsarginės futbolo aikštės techninis projektas. Kitąmet sporto kompleksą atiduosime eksploatuoti, tad mūsų vaikai, visi palangiškiai, svečiai bei profesionalūs sportininkai turės puikias sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį, treniruotis
Ne mažiau svarbu kurortui turėti ir modernų kempingą. ES standartus atitiksiančio kempingo statybos darbai jau vyksta, tad kitą sezoną Nemirsetoje galės patogiai apsistoti tie poilsiautojai, kurie mėgsta gamtą, gamtines sąlygas. Palanga iki šio neturi kempingo, o tai – labai reikalingas, tiesiog būtinas objektas kurortui. Todėl Nemirsetoje, labai gražioje vietoje, statomas europinius standartus atitiksiantis kempingas. Bus suteikta galimybė turistams į Palangą atvyksti kemperiais bei čia patogiai apsistoti. Turistams bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra: virtuvės, apšvietimas, takai, aptvėrimas, sanitariniai mazgai, vaikų žaidimo bei sporto aikštelės. Kitais etapais bus pastatyti poilsio nameliai bei įrengta palapinėms skirta vieta.
Paminėtina ir Koncertų salė, kurios techninis projektas jau parengtas, o rekonstrukcija prasidės šį rudenį. Ypatingas dėmesys skiriamas salės akustikai – siekiame, kad muzika čia skambėtų nepriekaištingai. Po rekonstrukcijos koncertų salėje renginiai galės vykti apskritus metus, tad turėsime dar vieną reikšmingą traukos objektą. Labai pasisekęs projektas – Vaikų parkas, kuriuo džiaugiasi tiek palangiškiai, tiek miesto svečiai. Tai – Palangos dovana mažiesiems. Džiugina ir gražėjantis Birutės parkas, Gintaro muziejus“, – džiaugėsi meras.
Miesto strateginiame plėtros plane iki 2020 metų parašyta: Palanga – ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tai saugus ir švarus miestas, patogus gyventi bei ilsėtis.
Judama į priekį
Turizmo srityje, Š. Vaitkaus teigimu, išskiriamos svarbiausios prioritetinės miesto plėtros kryptys yra susijusios su sveikatinimo, turizmo paslaugų, pramogų plėtra, siekiant sumažinti sezoniškumą.
„Palangai reikia sanatorinių gydyklų, kurių paslaugos būtų prieinamos visiems. Džiugu, kad šie klausimai juda į priekį – jau patvirtintas Vytauto gatvės 170 sklypo detalusis planas. Čia buvusių purvo gydyklų vietoje ateityje išdygs modernios kurorto gydyklos. Savivaldybė yra parengusi ir geoterminio vandens, kurio daug Palangoje, panaudojimo galimybių studiją. Belieka sulaukti investicijų.
Miestui reikia ir vandens pramogų, traukos objektų, veikiančių apskritus metus. Visa tai tikimės turėti padedant privačioms investicijoms. Jei keliamus minėtus uždavinius įgyvendinsime, Palanga jau netrukus taps sveikatinimo paslaugų, sporto ir pramogų sostine“, – įsitikinęs Š. Vaitkus.
KOMENTARAI
Kęstutis Ambrozaitis
Turizmo bendrovės generalinis direktorius
Užsienio turistai iš tikrųjų aplenkia atvykstamojo turizmo organizatorius ir Lietuvos kurortų paslaugų teikėjus susiranda tiesiogiai.
Mūsų firmos klientai labai mažai keliauja į Lietuvos kurortus. Dažniausiai jie yra atvykę iš tolimesnių šalių: JAV, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos. 90 proc. jų grupėmis keliauja per visas tris Baltijos valstybes. Atskrenda į Vilnių, pasiekia Kauną ir Klaipėdą, o paskui juda į Rygą ir Taliną. Kartais ir Klaipėdos nesiekia. Sanatorijos ir poilsiavietės pačios aktyviai dirba šioje srityje.
Aušra Maldeikienė
Palangoje užaugusi ekonomistė
Man dabartinė Palanga šlykšti. Miestas galėjo būti puiki vieta labai turtingiems žmonėms, bet lietuviai neturi suvokimo apie turizmą, jiems patinka kaimo mugės ir girti baliukai. Aptarnaus vargšus – ir gaus pinigų iš alkoholio, bet jų nebus daug.
TIK FAKTAI
Turizmo departamento duomenimis, 2012-aisiais Lietuva jau antrus metus iš eilės sugebėjo išlaikyti lyderės poziciją Europoje, vertinant užsienio turistų srauto ir jų nakvynių augimą. 2012 metais turistų srautas į Lietuvą didėjo 12,4 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2012-aisiais šalyje apsilankė 310 tūkst. turistų iš Rusijos, t. y. beveik 18 proc. daugiau nei 2011 metais. Statistinis rusų turistas Lietuvoje vidutiniškai praleidžia 4,7 nakvynės, jo išlaidos siekia apie 1,5 tūkst litų.
