„Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nepakeistas“, – BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Verslininkas buvo apskundęs pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys jo baudžiamąją bylą tyrusiam ir kaltinimą dabar teisme palaikančiam prokurorui Justui Lauciui.
Pernai Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad prokuroras J. Laucius tik išsakė savo nuomonę apie viešą asmenį, o pagal einamų pareigų skaičių viešu asmeniu esantis R. Kurlianskis turėtų būti pakantesnis kritikai.
Verslininkas prašė, kad teismas įvertintų prokuroro viešas pastabas apie jį kaip apie ligotą turtuolį ir konstatuotų, kad šie teiginiai netinkami, tačiau kompensacijų nesiekė.
Apeliantas apygardos teismo prašė prijungti prie bylos medžiagos naują įrodymą – 2017 metais liepos 3 dieną atliktą Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvadą. Šiuo įrodymu buvo siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo teiginį, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2017 metų balandžio 20 dienos Lietuvių kalbos instituto raštas yra neišsamus ir nepakankamas, rašte žinios ir nuomonės nustatymo klausimas buvo sprendžiamas nevertinant teiginių sekos, neatsižvelgiant į bendrą ginčo kontekstą.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas naujo įrodymo nepriėmė. Jis konstatavo, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, R. Kurlianskis tinkamai nepagrindė, kad šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog advokatą turintis R. Kurlianskis privalėjo žinoti, kad sprendžiant klausimą dėl paskleistų duomenų pripažinimo žeminančiais garbę ir orumą analizuojamas visas kalbos kontekstas, o ne atskiri sakiniai.
„Taigi apeliantas turėjo visas sąlygas pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikti pakankamus ir išsamius rašytinius įrodymus, o ne tada, kai jo reikalavimai yra atmesti“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.
Pats J. Laucius teigė išsakęs nuomonę, už kurią neturi būti persekiojamas. Anot jo, R. Kurlianskis skundą pateikė siekdamas jo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad nei bendrinėje, nei specialioje teisinėje kalboje prokuroro pasakyti teiginiai „ligotas“, „turtingas“, „užimantis reikšmingas pareigas“ neturi jokio neigiamo atspalvio, žeminančios bei menkinančios prasmės.
„Atvirkščiai, sergantis žmogus sukelia užuojautą, o turtingas, užimantis reikšmingas pareigas žmogus kelia pagarbą. Taigi išanalizavus atsakovo pavartotų teiginių reikšmę, teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šie teiginiai yra vartojami bendrinėje laboje, jei nepažeidžia etikos normų ir negali būti suprantami kaip menkinantys ieškovo garbę ir orumą“, – rašoma teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės nutartyje.
Verslininkas neprašė neturtinės žalos atlyginimo, prašė tik paneigti paskelbtus žodžius. Vilniaus apygardos teismo taip pat prašyta pripažinti, kad pasisakymas buvo neetiškas ir netinkamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, prokuroro žodžiai nebuvo pasakyti žeminančiu tonu, tai buvo nuomonė. Teismas taip pat nustatė, kad J. Lauciaus žodžiai neperžengė visuomenės tolerancijos ribų. Prokuroro žodžiai vartojami bendrinėje kalboje.
Vykstant politinės korupcijos tyrimui R. Kurlianskis ir jo gynėjai kelis kartus nesėkmingai bandė nušalinti tyrimui vadovaujantį prokurorą J. Laucių. Teismas atmetė ne vieną kyšininkavimu įtariamo „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ir jo gynėjų bandymą nušalinti J. Laucių nuo tyrimo.
