Kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), priėmimo į aukštąsias mokyklas (20 universitetų ir 23 kolegijos) sąlygas šiemet tenkino ir konkurse dalyvavo 32 568 stojantieji (2014 m. – 34 431).
Iš viso bendrojo priėmimo metu valstybės finansuojamų studijų sutartis pasirašė 13 879 (2014 m. – 13 796), valstybės nefinansuojamų studijų su studijų stipendija – 433 (2014 m. – 406) asmenys. Valstybės nefinansuojamų studijų sutartis pasirašė 11 274 (2014 m. – 12 230) asmenys. Tikslinio finansavimo sutartis pasirašė 420 stojančiųjų (2014 m. – 620). Dar 98 tikslinio finansavimo vietas aukštosios mokyklos turi galimybę skirti iki rugpjūčio 24 d.
Pastebima, jog abiturientų mažėja, tačiau aukštasis mokslas juos domina labiau. Šių metų laidos abiturientų, siekiančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, santykinė dalis (64,1 proc.) didesnė nei praėjusiaisiais metais (62,5 proc.). Rugsėjo mėnesį į aukštąsias mokyklas sugužės daugiau merginų (55,86 proc. universitetuose, 51,01 proc. kolegijose) nei vaikinų.
Populiariausiomis studijų kryptimis išliko socialiniai mokslai: universitetuose socialinius mokslus šiemet rinkosi 39,45 proc. stojusiųjų (2014 m. – 41 proc.), kolegijose – 37,65 proc. (2014 m. – 39,22 proc.). Po socialinių mokslų labiausiai abiturientus šiemet domino biomedicinos ir technologijos mokslai: universitetuose biomedicinos mokslus šiais metais rinkosi 23 proc. jaunuolių (2014 m. – 22,86 proc.), į technologijos mokslus pasuko 14,75 proc. stojusiųjų (2014 m. – 14,55 proc.), kolegijose technologijos mokslus rinkosi 29,38 proc. (2014 m. – 28,23 proc.), biomedicinos mokslus – 25,7 proc. (2014 m. – 25,02 proc.).
Daugiausia studentų, gavusių valstybės finansuojamas ir studijų stipendijas vietas, surinko Kauno technikos universiteto siūloma studijų programa „Programų sistemos“ (196), kolegijose daugiausia jaunuolių surinko Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos siūlyta studijų programa „Miško ūkis“ (147).
Didžiausią būrį studentų, valstybės finansuojamose, studijų stipendijų ir valstybės nefinansuojamose vietose šiemet surinko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų programa „Medicina“ (300), kolegijose daugiausia jaunuolių surinko Kauno technikos kolegijos siūlyta studijų programa „Automobilių techninis eksploatavimas“ (181).
LMA BPO pastebi, kad didėja studijuoti medicinos ir sveikatos krypčių grupėje konkurencija. Pagrindinio priėmimo metu pakviestųjų į šias studijų programas universitetuose valstybės finansuojamose vietose minimalus konkursinis balas šiemet pasiekė 9,08. Žemiausias konkursinis balas, su kuriuo buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete, buvo 3,76 (į technologijos mokslų studijų srities programą). Žemiausias konkursinis balas, su kuriuo priimtas asmuo studijuos valstybės finansuojamoje vietoje kolegijoje, tesiekia 0,83 (į biomedicinos mokslų studijų srities (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) programą).
Daugiausia studentų šiemet surinko Vilniaus universitetas, į kurį valstybės finansuojamose vietose priimta 2 443 jaunuoliai (2014 m. – 2 315 ), valstybės nefinansuojamose vietose – 1 147 (2014 m. – 1 027). Antroje vietoje pagal studentų skaičių atsidūrė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), į kurį valstybės finansuojamose vietose priimta 1 199 žmonės (2014 m. – 1 233), į valstybės nefinansuojamas vietas – 741 (2014 m. – 896). Nuo VGTU nedaug atsiliko Kauno technikos universitetas, į kurio valstybės finansuojamas vietas šiais metais priimta 1 470 studentų (2014 m. – 1 430), į valstybės nefinansuojamas vietas – 438 (2014 m. – 575).
Žiliukas: turime balansą
LAMA BPO prezidentas Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius Pranas Žiliukas Tv3.lt pasakojo, kad šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai, lyginant su praėjusiais, metais kažkuo ypatingu neišsiskyrė. Vis dėlto, pasak akademiko, pastebima, jog po truputį menksta socialinių mokslų populiarumas.
„Iš tikrųjų tos tendencijos nėra labai pakitusios nuo praėjusių metų todėl, kad jau penkis metus stebime, kad socialinių mokslų bumas jau nebėra toks didelis ir niekuo labai neišsiskiria iš Vakarų šalių, nes ir ten trauka į socialinius mokslus nemaža. Tai ji šiemet realiai į universitetus ir kolegijas nesiekia net 40 procentų, o prieš šešetą metų praktiškai artėjo prie 60 procentų“, – sakė P. Žiliukas.
LAMA BPO vadovas, klausiamas apie padidėjusį susidomėjimą medicina, pažymėjo, jog jaunuolius ji žavi savo perspektyvomis.
„Biomedicinos mokslai čia daugelį žavi kaip prestižo profesija, tvirtomis galimybėmis dirbti užsienyje. Tiesiog kas ketvirtas šiandien stojantysis pageidauja studijuoti mediciną“, – aiškino P. Žiliukas.
Anot jo, apžvelgiant šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, galima būtų padaryti išvadą, jog Lietuvoje specialybių pasirinkimo klausimu ima vyrauti tam tikra įvairovė.
„Teisė, ekonomika, politikos mokslai, psichologija išliko populiariausiųjų programų sąrašuose. Dabar dešimtukuose yra ir socialiniai mokslai, ir biomedicinos mokslai, minėta medicina, yra ir fiziniai mokslai, kurie susiję su informacinėmis technologijomis, tarkime, programų sistemos ar multimedijų technologijos. Transporto programos išlaiko tam tikrą populiarumą. Tai tie dešimtukai mūsų vakariečio labai nenustebintų kažkokiais nevykusiais nukrypimais. Kažkada mes turėjome ištisai socialinių programų sąrašą dešimtukuose ir viskas, o dabar to nėra, o yra įvairovė, balansas“, – aiškino pašnekovas.
