Vasaros metu įprasta sulaukti liūčių bei kritulių. Juo lemia iš pietų keliaujantys atmosferos frontai.
„Iš tiesų visos liūtys yra susijusios su tuo, kad atkeliauja atmosferos frontai, ypač tokios stipresnės, kaip ta, įvykusi prieš dvi savaites, taip pat šios nakties liūtis. Jas lemia iš pietų kylantys frontai, nes jie tą didesnį šilumos ir drėgmės kiekį turi ir tą drėgmės kiekį palieka Lietuvai, ypač pietiniams, pietrytiniams rajonams, Lazdijų teritorijai”, – pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyresnioji meteorologė Viktorija Mačiulytė.
Kas nukentėjo labiausiai?
„Katastrofinis reiškinys buvo užfiksuotas Elektrėnuose, tarp Vilniaus ir Kauno praūžė pats atmosferos fronto epicentras, todėl, pagal duomenis, kritulių didesnis kiekis iškrito pietinėje, pietrytinėje rytinėje regiono dalyje”, – pasakojo V. Mačiulytė.
kritulių kiekis per pastarąją parą
„Vilniuje antradienį vakare ir trečiadienį naktį iškrito 45 milimetrai kritulių– mažiau negu per birželio pabaigoje įvykusią liūtį. Tada iškritusių kritulių kiekis siekė 55 milimetrus. Šį kartą nepasiekė stichinio reiškinio ribos. Pritrūko 5 mm iki stichinio.
Daugiausiai per antradienio ir trečiadienio liūtį lijo Elektrėnuose – čia fiksuotas katastrofinis lietus – 80 milimetrų. Trakuose iškrito apie 78 milimetrai kritulių, Molėtuose 54 milimetrai – čia fiksuoti stichiniai lietūs. Taip pat ir Dūkšte, kur iškrito 53 mm. Taip pat daug lijo Ignalinos rajone (53 mm), Švenčionyse (46 mm), Alytuje (34 mm)”, – pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus Vyriausioji specialistė Zina Kitrienė.
Kaunas nukentėjo nestipriai
Kaune liūtis buvo, tačiau ji taip nepaveikė miesto, taip kaip buvusi Vilniuje, ar kituose rajonuose. Nukentėjo tik dvi vietos, kitur vanduo sklandžiai nutekėjo arba susigėrė.
„Nukentėjo Jonavos gatvė ir Laisvės alėja. Renovuotoje Laisvės alėjos dalyje susikaupė vandens. Nes buvo užsikimšę filtrai nuo statybų. Jonavos gatvėje nuplovė šlaitą su vandeniu. Buvo puiki proga pasižiūrėti, ką reikia patobulinti.
Visos tarnybos buvo pasiruošusios, tačiau Kaune liūtis praėjo gana lengvai, niekas neplaukė, pranešimų apie apgadintą turtą negavome. Pernai Kaune buvo didesnė liūtis, gavome pranešimų ir apie sugedusius automobilius ir turtą”, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.
Kaune kritulių iškrito mažiau, nei kituose rajonuose.
„Kaune daug mažiau buvo kritulių, ten nebuvo netgi pavojingas reiškinys, tai tikrai nebaisu”, – pasakojo Z. Kitrienė.
Nuo 1971 metų tik septynis kartus fiksuotas toks kritulių kiekis
Nuo 1971 metų tik septynis kartus buvo užfiksuotas katastrofinis reiškinys, kuomet kritulių kiekis viršijo 50 mm.
„Katastrofiniai reiškiniai nėra dažnai fiksuojami, toks kritulių kiekis tikrai nėra dažnas. Nuo 1971 metų, kuomet tokia liūtis įvyko rugpjūčio 29d, kuomet iškrito 50 ir daugiau milimetrų kritulių per 12 valandų tai tik septintas atvejis. Tai reiškia, kad toks kritulių kiekis iš tiesų nėra dažnas”, – kalbėjo Z. Kitrienė.
