Kodėl Kinija kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, kodėl tibetiečiai mirtimi baudžiami už norą turėti tai, kas turėtų būti privaloma kiekvienam, ir kodėl Lietuva kaip niekas kitas turėtų suprasti Tibeto kovą? Tokie klausimai šiandien buvo keliami spaudos konferencijoje Seime, kurioje buvo pristatomi renginiai, skirti kovo 10-osios sukilimo Tibete metinių paminėjimui.
„Mes esame laisvi tada, kai galime kalbėti ne tik apie save, bet ir apie panašius atvejus pasaulio istorijoje – pavyzdžiui, apie Tibetą. Ir galime kalbėti be baimės dėl kokio nors tūlo Kinijos Liaudies Respublikos ambasadoriaus nuogąstavimų, jo tariamo įsižeidimo ir netgi atviro kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“, - reaguodamas į Kinijos ambasadoriaus Tang Mingtao skandalingus pasisakymus kalbėjo Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.
T. Mingtao vasario pabaigoje viešai piktinosi, kad siekis skverą Užupyje pavadinti Tibeto vardu esą įžeidžia Kinijos žmonių jausmus, o idėjos iniciatoriai - Dalai Lamos „separatistinių veiksmų“ rėmėjai. (Teisingumo dėlei reikia paminėti, kad Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra oficialiai deklaravęs, jog atsisako Tibeto nepriklausomybės siekio – svarbiausias tikslas yra reali autonomija ir religinio, etninio bei tautinio identiteto išsaugojimas).
„Kur yra Lietuvos ir Kinijos siena, jeigu, mes leidžiame tokį kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus?“, - pridūrė V.Vidūnas. Visi konferencijos dalyviai negalėjo nuslėpti savo stebėjimosi Kinijos ambasadoriaus kišimusi – tiek dėl Tibeto rezoliucijos Seime, tiek dėl Tibeto skvero įkūrimo Vilniuje. Anot Seimo narės Dalios Kuodytės, tas kišimasis įgauna agresyvų pobūdį.
Šiemet Lietuvoje vyks du Tibeto aktyvistams svarbiausi procesai – Vilniaus savivaldybėje turėtų būti padėtas taškas Tibeto skvero istorijoje, o Seime bus dar kartą siekiama priimti rezoliuciją, kurioje deklaruojama parama Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV siekiui pradėti dialogą su Kinija. Praėjusiais metais šios deklaracijos priėmimas Seime buvo sustabdytas po to, kai Parlamento rūmuose Kinijos ambasadorius praleido bene visą dieną.
Valstybinio kanibalizmo pavyzdys
D. Žalimas priminė Tibeto istoriją: nuo 1911 iki 1949 metų egzistavo nepriklausoma Tibeto valstybė, kuri 1949-1950 metais buvo praktiškai „suvalgyta didesnio kaimyno“. Anot jo, kai kurie istorikai tai vadina „valstybinio kanibalizmo“ pavyzdžiu. Tibetas buvo „suvalgytas“ naudojant tą pačią terminiją ir tokiais pačiais metodais, kokiais buvo „valgomos“ Baltijos šalys.
1951 metais Tibeto užėmimas buvo formaliai baigtas – Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV atstovai buvo priversti pasirašyti susitarimą „Dėl taikaus Tibeto išvadavimo“. Istoriniai faktai liudiją, kad prieš juos buvo naudojami ne tik psichologinė, bet ir fizinė prievarta.
Susitarimas primena mums sektas pasakas apie socialistinę revoliuciją Lietuvoje, teigia D.Žalimas. Jo esmė – perėjimas nuo feodalizmo į socialistinę santvarką, likviduojant visus teokratinius ir feodalinius likučius. „Teoriškai tarptautinės teisės požiūriu tokie susitarimai yra niekiniai. (...) Tačiau realybė yra kitokia negu teisiniai principai, ir nuo 1951 metų Tibetas realiai yra Kinijos Liaudies Respublikos sudėtinė dalis“, - spaudos konferencijoje kalbėjo teisės ekspertas.
Buvo suvokta, kad realios autonomijos viltys buvo žlugę, todėl 1959-ųjų kovo 10-ąją tibetiečiai pamėgino išsivaduoti, tačiau Lietuvai 1990-ųjų kovo 11-ąją pasisekė labiau. Sukilimas buvo nuslopintas, o Jo Šventenybė Dalai Lama XIV buvo priverstas bėgti į Indiją.
Kinijai nuolat priekaištaujama dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete. Tibeto aktyvistas Robertas Mažeika pateikė tik žiupsnelį šiurpios statistikos: šiuo metu žinoma virš 1500 politinių kalinių; vien pernai penki žmonės buvo nuteisti mirties bausme už dalyvavimą protestuose, o prieš pusantros savaitės tokio likimo sulaukė dar trys tibetiečiai.
„Jie žudomi dėl to, kad nori turėti tai, ką privalo turėti kiekvienas žmogus – laisvę“, - apgailestavo Tibeto rėmimo grupės narė Rūta Norkutė.
Spaudos konferencijoje buvo priminta ir Lietuvos santykiai su Tibetu. Po Nepriklausomybės paskelbimo jau 1990-ųjų balandžio 4 dieną Vytautas Landsbergis gavo sveikinimo telegramą iš Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV, o 1991 metų spalį jis atvyko į Lietuvą. „Tuo metu tokio aukšto asmens – Nobelio taikos premijos laureato – atvykimas į Lietuvą buvo tarsi stebuklas“, - prisiminė Tibeto rėmimo grupės narys Vytis Vidūnas. Darkart į Lietuvą Dalai lama atvyko 2001 metais.
Renginiai, skirti kovo 10-osios minėjimui
Kovo 10 d. Vilniuje tradiciniu jau tapusiu piketu prie Kinijos ambasados, Tibeto vėliavos iškėlimu Rotušės aikštėje bei maldomis Tibeto skvere bus paminėtos 51-osios Tibeto nacionalinio sukilimo metinės.
12. 00 val. piketas prie Kinijos liaudies respublikos ambasados.
17.00 val Rotušės aikštėje bus pakelta Tibeto vėliava.
17.30 val Tibeto skvere (Užupio rajone) bus kabinamos maldos vėliavėlės, kurios išskleistos vėjyje, neš taikos žinią tibetiečiams ir primins pasauliui apie šešis dešimtmečius besitęsiantį Tibeto tautos bei kultūros naikinimą.
Akcijos metu visi norintys galės pasirašyti peticiją dėl Tibeto skvero įkūrimo Užupyje.
