Šiandien mėnulis pasieks tašką, kuomet jis labiausiai priartėja prie Žemės, kitą kartą tai bus tik lapkričio 25 dieną, 2034 metais, todėl tikrai norėtumėte nepražiopsoti tokio reginio.
Mėnulio pilnatis bus arčiausiai Žemės nuo 1948 m., kuomet ji buvo dar 50-čia kilometrų arčiau. Šį kartą nuo Mėnulio mus skirs 356 509 kilometrai.
Vilniuje Mėnulis šiandien tekės – 16.50 val., Kaune 16.55 val., Klaipėdoje – 17.04 val.
Kodėl mėnulis bus toks didelis?
Mėnulis būna didelis dėl to, kad jis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga apskrita orbita, bet ištęsta – elipsine. Todėl Mėnulio nuotolis nuo mūsų planetos nuolat kinta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 382900 km. Arčiausiai žemės esantis Mėnulio orbitos taškas astronomų yra vadinamas perigeliu, o tolimiausias – apogėjumi.
„Mėnulis yra netaisyklingos formos, todėl jis pasiekia didžiausią priartėjimo tašką prie Žemės ir mažiausią, šias kelias pilnatis jis bus arčiausiai. Dėl to jis yra didesnis, o jei dar Mėnulis prie horizonto arti, tai jis dar didesnis atrodo. Tikėkimės, kad bus giedra ir pamatysime jį“, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Kuomet Mėnulis priartėja arčiausiai žemės, trys pilnatys iš eilės būna didžiulės.
„Tris kartus iš eilės sutampa taip, kad pilnatys būna artimiausiame taške prie žemės“, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Prieš šių metų Kalėdas – gruodžio 14 d. , pamatysime dar vieną, įprastą supermėnulį.
„Jei šiandien nespėtume pamatyti supermėnulio, galima būtų tai padaryti gruodžio 14 dieną, bet tikėtina, kad šiandien properšų bus, tai reiškia, kad kai kurie mėnulį pamatys“, – mini etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
Tuomet, kai Mėnulio pilnatis įvyksta Mėnuliui esant tolimiausiame taške nuo Žemės, Mėnulis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu.
Mėnulį geriausia stebėti prie pat horizonto
Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas mini, kad stebėti pilnatį verta pradėti tuomet, kuomet ji teka. Mat palei horizontą esantys vaizdai žmogui visada atrodo didesni. Reikia žiūrėti į rytus, būti atviroje vietoje, kur vaizdo jums neužstotų pastatai, medžiai.
„Reikia pradėti stebėti Mėnulį pačioje pradžioje,16.50 val Vilniuje, kitur kiek vėliau. Mūsų smegenys didina daiktus esančius prie horizonto, todėl jis atrodys didesnis. Taip yra turbūt todėl, kad žmogus visada žvelgdavo į horizontą, istoriškai jis būdavo labai svarbus“, – teigia etnokosmologas.
Dar viena priežastis kodėl Mėnulio pilnatis atrodys didesnė ir šviesesnė nei įprastai, yra ta, kad Žemė su aplink ją skriejančiu Mėnuliu šiuo metų laiku yra arčiau Saulės nei vasarą. Dėl to Mėnulis gauna daugiau nei vidutiniškai Saulės šviesos ir būna ryškesnis“, – aiškina J. Vaiškūnas.
Supermėnulio reiškinys yra gana dažnas – jį galima stebėti vidutiniškai kas 14 mėnesių. Tačiau toks priartėjimas, panašus kaip šįvakar, įvyks 2034 metais lapkričio 25 d., kai Mėnulis bus dar 65 km. arčiau Žemės nei šį kartą. O 2052 metų gruodžio 6 d. pasirodysiantis supermėnulis bus arčiau Žemės 86 km. nei šį kartą.
Kokia mėnulio įtaka žmonėms?
Mėnulio priartėjimas prie žemės daro įtaką ir žmonėms ir mūsų pasaulio reiškiniams. Kyla potvyniai ir atoslūgiai. Naktimis padidėjęs šviesos kiekis gali sukelti žmogaus norą judėti.
„Žmogus mėgsta priskirti neįprastus reiškinius prie Mėnulio pilnaties veiksmų, pavyzdžiui, kaip JAV prezidento rinkimų rezultatus, ar kitus panašius reiškinius. Aišku fizikas to nepatvirtintų, tačiau Mėnulio įtaka žmogui egzistuoja“, – aiškina J. Vaiškūnas.
„Mūsų gyvenimą veikia ir Saulė ir Mėnulis. Saulė suteikia mums šilumos ir šviesos, vyksta fotosintezė, judėjimas. Mėnulis taip pat čia vaidina nemažą vaidmenį. Dėl jo traukos vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Manoma, kad jo trauka daro įtaką žemės drebėjimams. Tačiau vienu iš svarbiausių ir nepelnytai dabar pamirštamų Mėnulio veiksnių yra jo švytėjimas. Kuomet žemėje nebuvo dirbtinio apšvietimo naktį šviesos suteikdavo tik pilnatis. Kuomet Mėnulis šviesdavo – buvo galima judėti, kažką veikti, o kuomet jo nebūdavo pasaulis paskęsdavo tamsoje. Manau, kad todėl mes ir linkę romantiškai, viltingai, o kartais ir neramiai žvelgiame į pilnatį“, – minėjo J. Vaiškūnas.
Psichoterapeutė Kotryna Varevičienė mini, kad mėnulio pilnaties poveikio nereikėtų sureikšminti, nes ji nėra viską apimanti, žmogaus gyvenime įtaką daro ir kiti reiškiniai.
„Mano asmenine nuomone pilnaties poveikis nėra patvirtintas. Mane pilnatis veikia tik teigiamai, nors gydytojai sako, kad per pilnatį daugiau žmonių patenka į ligoninę, bet dažniausiai tai būna subjektyvus gydytojų įspūdis, tikinimas, kad šiandien gali tekti sunkiau dirbti, dėl, susikaupusio nuovargio, ar budėjimo baimės. Jeigu yra kažkokia įtaka, tai ji yra labai minimali ir nereikėtų jos sureikšminti. Jeigu nebūtų kitų faktorių gal ir pastebėtume kažkokią įtaką, bet žmogaus gyvenime yra tiek faktorių, kad mėnulio fazės netenka reikšmės, nes mes susiduriame su žmogaus gyvenimo nelaimėmis, stresais, įvairiais pasikeitimais, įtakos turi ir žmogaus asmenybė. Jei visus šiuos labai svarbius dalykus atmestume, gal ir pastebėtume kažkokį ryšį”, – mini gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Kotryna Varevičienė.
