Petras Auštrevičius, liberalas, Europos Parlamento narys
Šiomis dienomis kai kurie autoritetingi asmenys teigia, kad Rusija lošia ir laimi prieš Vakarų demokratiją. Tačiau norėčiau pastebėti ir kitą medalio pusę – yra pakankamai ženklų, jog Kremlius pralaimi.
Rusija jau moka ir toliau mokės vis didesnę kainą už savo agresiją, o taip pat –beatodairišką totalitarinę politiką.
Pažiūrėkime – štai ką tik įvykusių pirmalaikių rinkimų į Ukrainos Aukščiausiąją Radą rezultatai. Pirminiai duomenys rodo, kad aiškia persvara nugalėjo už demokratinį vakarietišką kelią pasisakančios politinės jėgos – Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas ir ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas. Rusijos metodais veikusio ir Maidano metu nuverstojo V. Janukovyčiaus režimo blokui, nepaisant įvairaus pobūdžio grasinimų, ukrainiečiai iš esmės tarė tvirtą „ne“.
Antras faktas – Rusija jau šiandien jaučia savo tarptautinio ekonominio terorizmo pasekmes. Į Klaipėdos uostą įplaukė laivas „Independence“, kuris mums padės išsivaduoti iš „Gazprom“, o kartu ir Kremliaus diktato. Lietuvos pavyzdys, tikiu, įkvėps ir kaimynines valstybės. Vienas naujų Europos Sąjungos strateginių uždavinių – taip pat mažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių.
Trečia, Kremliaus režimas, aiškiai matydamas, kuriose vietose šiandien pralaimi, bando dusinti už žmogaus teises pačioje Rusijoje kovojančias organizacijas. Rusijos valdžios pastangos likviduoti nepriklausomus žmogaus teisių gynėjus „Memorial“ (veikiančius vardan politinių kalinių išlaisvinimo) yra dar vienas Kremliaus silpnumo ir desperacijos pavyzdys. Kai už kitą nuomonę baudžiama ir persekiojama, o tam užtikrinti pasitelkiama prievarta – tai yra aiškūs totalitarizmo ženklai. Apie tai byloja Kryme deginamos Rusijos režimui netinkančios knygos.
Tačiau, kalbant jau sporto terminais, V. Putinui net pasitelkus milijardus nepavyks nupirkti visų rungtynių. Ne visur V. Putino Rusijai išeis susitvarkyti taip, kaip Sočyje per „Formulės 1“ lenktynes, kai visiems buvo liepta nutilti ir atiduoti pagarbą vieninteliam lyderiui. Galų gale, net ir šalies viduje V. Putinui nepavyks vienodai (tiesiogine šio žodžio prasme) sušukuoti visų Rusijos piliečių – pagal tą patį modelį, kaip pastarajame Pasaulio futbolo čempionate atrodė Rusijos futbolo rinktinė.
Kremliaus galios nėra tokios beribės, kad galėtų visus užčiaupti. Tačiau Europa, o kartu ir visas demokratijos pasaulis privalo nenuleisti rankų – kova už tokių organizacijų kaip „Memorial“ išlikimą turi būti aiškus signalas, kad diktatūra negalės užlipti žmonėms ant galvos ir užvaldyti jų protų.
