Beveik 770 kultūros bei meno veikėjų, įvairių premijų laureatų, mokslininkų palaiko Valdovų rūmų statybų užbaigimą. Aukščiausiems valdžios atstovams adresuotas vardinis sąrašas ir Valdovų rūmus palaikanti peticija antradienio rytą įteikti kultūros ministrui Arūnui Gelūnui.
„Mes tikime, kad turime sukaupti jėgas ir nesužlugdyti valstybiškai svarbaus projekto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo. Rūmų atkūrimas yra mūsų valios susitarti ir nemesti pradėto darbo išbandymas“, – rašoma Valdovų rūmų paramos fondo inicijuotoje peticijoje „Dėl Valdovų rūmų atkūrimo“.
Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininko Algirdo Vapšio pasirašytame tekste teigiama, kad „Valdovų rūmai turi kuo greičiau pradėti tenkinti visuomenės kultūros, švietimo, turizmo, valstybės reprezentavimo poreikius. Tai ypač aktualu artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2013 m.“.
Pasirašė per 50 nacionalinių, valstybinių ir vyriausybinių premijų laureatų, daugiau kaip 40 mokslo, studijų ir kitų institucijų vadovų, 30 Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų, daugiau negu 40 pasaulio lietuvių atstovų, Lietuvos politikų, per 80 žymių istorikų, archeologų ir paveldosaugininkų, taip pat dešimtys muziejininkų, bibliotekininkų, menininkų, visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos atstovų. Prie rėmėjų priskiriami ir daugiau negu 70 tūkst. Lietuvos ir užsienio žmonių, finansiškai parėmusių Valdovų rūmų atkūrimą.
Pasak A. Vapšio, į penkias grupes suskirstyti parašai surinkti per porą savaičių, stengiantis sužinoti daugiausia kultūros visuomenės nuomonę dėl Valdovų rūmų užbaigimo. „Reikia juos pabaigti, jeigu reikia, padalinus dalimis, paleisti eksploatuoti pirmą (rūmų) dalį, vėliau – antrą, kadangi nebaigti pastatai neša nuostolį. Nė vieno iš pasirašiusiųjų nevertėme to padaryti, nereikėjo nė alaus užfundyti“, – teigė A. Vapšys, neneigęs, kad ne visi, į kuriuos kreiptasi, pasirašė.
Valdovų rūmų užbaigimą palaikantis kultūros ministras A. Gelūnas padėkojo iniciatoriams už surinktus parašus. „Čia paskaičius kokias penkias pavardes, man jų autoriteto visiškai pakanka, tikrai sąrašas labai įspūdingas. Ir šis sąrašas mus pasiekė labai laiku, kai derybos dėl statybų eigos yra patekusios į savotišką aklavietę ir sunku apsispręsti. Man jau Prezidentės pritarimas buvo aiškus ženklas, kad net ir politinė valia aiškiai liudija, kad turėtume judėti pabaigimo linkme“, – kalbėjo ministras, savo žodžius paremdamas „elementariu ūkiškumu ir siekiu apginti valstybės tam tikrą ekonominį interesą“.
Pasak ministro, šiems metams Valdovų rūmų statybai tęsti yra numatyta 16 mln. Lt, bet neaišku, ar tiek reikės, ar kiek mažiau. „Diskusijos vyksta dėl teisėtumo tolimesnių statybos procesų, deramasi, ar tas pats rangovas galėtų tęsti, ar skelbti naują konkursą, ir su tuo susiję esminiai sprendimai. Kaip esu minėjęs, rangovo keitimas šią akimirką lemtų proceso įstrigimą ilgiems metams“, – kartojo A. Gelūnas.
Eltos paklaustas, ar nebūtų tikslinga surengti visuotinį referendumą dėl Valdovų rūmų likimo, kultūros ministras atsakė ūkiškai: „Referendumai labai brangiai kainuoja, ir šalia visų tautinių jausmų vis dėlto valstybės ministerijos vadovas dar turi vadovautis ir ūkiškumo tam tikrom prielaidom. Šitoj vietoj išlaidauti, manau, kad būtų netikslinga. Referendumo nepalaikyčiau, referendumai brangiai kainuoja“, – pakartojo A. Gelūnas, labiau kliaudamasis televizinėmis apklausomis, kurios rodančios respondentų pasidalijimą perpus Valdovų rūmų likimo klausimu.
