Anot jos, finansavimas skirtas 332 projektams, juos pateikė 209 organizacijos.
„Šį kartą Lietuvos kultūros taryba žengė ne vieną papildomą žingsnį, tobulindama vertinimo procesą ir suteikdama kuo daugiau apžvalginės informacijos, kuri padėjo priimti sprendimus. Ekspertams buvo žinoma ne tik visa aktualios srities kvota, bet ir pateikti pjūviai pagal meno posrites, geografinį organizacijų pasiskirstymą, veiklų įgyvendinimo vietas“, – pranešime cituojama tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
Daugiausia pinigų – literatūros sričiai
Daugiausiai finansuota literatūros srities projektų – 103, jiems teko daugiau kaip 627 tūkst. eurų. Antroje vietoje – vizualieji menai – 75 projektai. Jiems buvo paskirstyta daugiau kaip 1,08 mln. eurų.
Taip pat finansuota po 61 muzikos ir scenos menų iniciatyvą. Muzikai skirta daugiau kaip 1 mln. eurų, o scenos menams – 1,05 mln. eurų. Taikomiesiems menams buvo paskirstyta daugiau kaip 409 tūkst. eurų ir finansuotos 32 iniciatyvos.
Didžiausią finansavimą literatūros srityje gavo Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir 15 jos iniciatyvų, muzikos – trys Klaipėdos koncertų salės festivaliai ir viena „Vilnius Jazz“ paraiška.
Scenos menų srityje išsiskyrė keturi „Meno ir mokslo laboratorijos“ projektai, taip pat „Kultūros platforma“ ir jos rengiamas festivalis „ConTempo“, du menininkų grupės „Žuvies akis“ kūrybiniai sumanymai.
Vizualiųjų menų srityje daugiausiai finansavimo gavo Vilniaus dailės akademija. Finansuotos keturios jos iniciatyvos ir dar dvi taikomųjų menų srityje. Vizualiųjų menų srityje didesnės investicijos skirtos Šiuolaikinio meno centrui (trys projektai), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui (du) ir Šv. Jono gatvės galerijai (keturi). Ženklesnė taikomųjų menų srities lėšų dalis teko ir dviem Vilniaus mados savaitės renginiams.
Iš 332 finansuotų projektų 46 proc. savo veiklas vykdys tik Vilniuje. Tačiau 54 proc. veiklos numatytos įgyvendinti ir kitose Lietuvos vietose. Tuo metu Kaune daugiausiai bus įgyvendinti literatūros ir scenos menų projektai, o Klaipėdoje vyks literatūros ir muzikos iniciatyvos.
Sulaukė beveik 500 paraiškų
Lietuvos kultūros taryba šiame meno sričių konkurse sulaukė 472 unikalių organizacijų paraiškų. Iš jų finansavimas skirtas 44 proc., o vidutiniškai vienai organizacijai teko daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Didžiausia vidutinė suma buvo skirta scenos menams. Ji siekė 21 tūkst. eurų, o mažiausia literatūros srityje – daugiau kaip 15 tūkst. eurų.
Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė A. Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė Aušra Žičkienė.
