Seimas antradienį turėtų svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias naikinti dabar finansavimą leidiniams skirstantį Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) ir vietoj jo steigti naują fondą.
„Manome, kad projektas dar neišbaigtas, o jo svarstymas – per ankstyvas. Pareiškiame, kad dabartinei įstatymo pakeitimo projekto formuluotei nepritariame ir prašome Seimo narius už jį nebalsuoti“, – išplatintame pareiškime teigia Kultūros periodinių leidinių asociacija.
Asociacija sako nesutinkanti su teiginiais, kad pataisos yra kultūros bendruomenės išprovokuotas veiksmas ir buvo ilgai derintos su kultūrininkais.
„Nors permainų poreikis SRTRF yra opus jau kurį laiką, tačiau svarstymui pristatytame įstatymo pakeitimo pasiūlyme yra daug punktų, kurie gali neigiamai paveikti kultūros ir ne tik turinio kūrimą bei sklaidą“, – teigia kultūrinės žiniasklaidos atstovai.
Kritikuojama ir tai, kad norimo steigti fondo taryba būtų nesubalansuota, t. y. joje gerokai sumažėtų kultūros ir žiniasklaidos asociacijų atstovų.
Pabrėžiama, kad Seimo Kultūros komiteto sudarytoje darbo grupėje, kurioje kultūros sričiai atstovavo tik du asmenys iš kultūrinių asociacijų, dirbama buvo tik kelis posėdžius, o juose „vyravo konfrontacija, liko nediskutuoti svarbūs klausimai“. Pavyzdžiui, anot asociacijos, neaptarti fondo tikslai, nerasti reikšmingi susitarimai, neatsižvelgta į pasiūlymus apie esminius fondo veiklos klausimus, o iš darbo grupės pasitraukė Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Asociacija kritikuoja, kad dabartinį kultūros ir šviečiamųjų projektų paramos modelį pataisų autoriai nori išplėsti neįvardintų programų projektais ir taip atsisakoma prioriteto kultūrai, o programas siūloma tiesiog perkelti iš SRTRF.
Naują žiniasklaidos rėmimo modelį parengė Seimo Kultūros komiteto sudaryta darbo grupė, jai vadovavo komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Pakeitimais siūloma, kad naujasis fondas kaip ir iki šiol skirstytų valstybės paramą pagal pateiktus projektus kultūros periodiniams leidiniams, nacionalinei, vietos ir regionų periodinei spaudai, nacionalinėms, vietos, regioninėms radijo ir televizijos stotims, internetinei žiniasklaidai.
Keičiant fondo valdymą ir priklausomybę, numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė.
Pagal projektą, paramos lėšas skirstytų fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrėtų senatas.
Fondo darbe nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.
Žiniasklaidos rėmimo fondo tarybą sudarytų 11 narių (dabar septyni). Siūloma, kad po vieną narį galėtų deleguoti Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.
Likusius keturis narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai, išrinktų fondo senatas.
Žurnalistų sąjungos nėra ir tarp organizacijų, kurios turėtų teisę deleguoti savo atstovus į fondo senatą.
Projekte numatyta, kad kultūros periodiniams leidiniams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Ši parama gali būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo vienų iki trejų metų.
Pagal naują žiniasklaidos rėmimo modelį, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negalėtų gauti paramos iš fondo, o paremti projektai negalėtų būti transliuojami per LRT.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.
