Iki Vėlinių likus vos kelioms dienoms prekyba žvakėmis ir gėlėmis merdi. Kapinių patvoriuose išsirikiavę pardavėjai guodžiasi per dieną geriausiu atveju parduodantys prekių vos už kelias dešimtis litų.
Pernai per spalį gaudavę apie 300 Lt pelno, šiemet pardavėjai dar viliasi, kad nuo didelių nuostolių išgelbės paskutinis mėnesio savaitgalis.
Prie Kristaus Karaliaus kapinių Ramygalos g. Vėlinių atributais prekiaujanti Daiva Jasiūnienė šiemet už pačios užaugintų chrizantemų vazoną prašo perpus mažiau nei pernai prieš Vėlines.
„Prieš metus už 18 Lt greitai nupirkdavo, šiemet ir už 12 Lt negaliu parduoti. Visiems atrodo, kad brangu. Jau dvylika metų čia prekiauju ir dar nėra buvę, kad šitaip prekyba nevyktų“, – apgailestavo pardavėja.
D.Jasiūnienė jau garantuota: auginant gėles Vėlinėms įdėtas triūsas neatsipirks, nes brangiau nei už savikainą parduoti nesiseka.
Dosniausi senjorai
Dar net neišaušus prekes prie kapinių tvoros išrikiuojanti D.Jasiūnienė namo susiruošia tik apie 17 val. Dažniausiai per dieną jai pavyksta parduoti už 10–20 Lt. Anot pardavėjos, verslą gelbsti tik žvakės, 50 ct brangesnės nei pas didmenininkus.
Kad galėtų legaliai prekiauti, D.Jasiūnienė per mėnesį „Sodrai“ pakloja 72 Lt, dar daugiau nei porą litų už dieną sumoka Valstybinei mokesčių inspekcijai, kelis litus tenka atseikėti ir į Savivaldybės biudžetą.
„Pernai tokiu laiku jau masinė prekyba vykdavo. O dabar kiek atsivežu, tiek ir parsivežu. Visą dieną prasėdžiu be palapinės, šaltyje, lietuje“, – apie prekeivių kasdienybę pasakojo D.Jasiūnienė.
Pardavėjos nuomone, plačiau praverti pinigines pirkėjams trukdo ne tik sunkmetis, bet ir šykštumas. Gėlininkė pastebi, kad dosniausi ir mažiausiai derasi į kapines atskubėję senyvo amžiaus žmonės.
„Atvažiavo iš Vilniaus ponia, o nusipirko pačią mažiausią žvakutę ir patį menkiausią chrizantemų kelmelį“, – stebisi D.Jasiūnienė.
Siauros kišenės
Kapinių patvorių pardavėjai pastebi: taupūs žmonės renkasi 5–8 litus kainuojančias dirbtinių gėlių puokštes. Jų išperkama daugiausia. Pasak krepšelius, gėles ir žvakutes pardavinėjančio Vytauto Šukio, šiemet greičiau išgraibstomos ryškiaspalvės puokštės.
„Pasnigus baltos gėlės prapuola, o ryškios bet kokiu oru matomos“, – praktiškai dėstė vyriškis.
Anot jo, didmenininkams pakėlus gėlių kainas tokiems patvorių pardavėjams tapo visai striuka. Dar vasarą chrizantemų šakelė didmeninėje prekyboje nekainavo nė lito, dabar siekia ir 2 Lt.
„Kad gaučiau pelno, turiu 100 proc. antkainį uždėti. Bet kas iš manęs pirks šakelę už 4 Lt? Nesinori su pirkėju ginčytis, sau ir jam nervus gadinti – parduodu už 2,50 Lt. Pernai už puokštę 25 Lt nesiderėdami mokėdavo, šiemet ir dėl 18 Lt suabejoja. Žmonių kišenės arba kiauros, arba siauros“, – guodėsi pardavėjas.
Nors prekyba, palyginti su praėjusiais metais, vyksta vangiai, tačiau, anot V.Šukio, šiomis dienomis pavyksta parduoti kone keturiskart daugiau nei pastarosiomis savaitėmis. Vyriškis skaičiuoja vakar per dieną pardavęs už 80 Lt.
„O ką siūlot? Eiti į Savivaldybę ištiesus kepurę? Turiu neįgalumą. Kam aš toks reikalingas?“ – kalbėjo V.Šukys.
Pirkėjų antplūdžio tikina nesulaukę nei prekiaujantieji Šilaičių kapinėse, nei miesto turgavietėse.
Turguje gėlių puokštes, žvakes ir eglių šakeles išrikiavusi Birutė Bačelienė pasakojo pernai visą mėnesį prekiavusi Vėlinių atributiką teuždirbo 300 Lt.
„Šiemet labai derasi, nors kainos ir taip mažesnės. Gal prieš pat Vėlines daugiau pirks. Jei ne – nieko neuždirbsiu“, – vylėsi pardavėja.
Pagarbos daugiau nei seniems
Skubantieji prieš Vėlines sutvarkyti artimųjų amžinojo poilsio vietų džiaugėsi, jog šiemet kainos nesikandžioja: pasiderėjus ne pačią mažiausią žvakutę kartu su puokšte galima nupirkti ir už dešimt litų.
Iki savaitgalio likus kelioms dienoms Ramygalos g. kapinės jau skendėjo dirbtiniuose ir gyvuose chrizantemų žieduose.
„Mirusiems daugiau pagarbos nei seniems žmonėms. Kapus dar prižiūri, o tokiems kaip aš nebėra kur dėtis.
Pažiūrėkit, kaip jaunimas su senais elgiasi“, – nubraukė ašarą artimųjų kapą tvarkiusi Lena Šulekova.
Moteris guodėsi neturinti už ką kapo išpuošti – tik kelis dirbtinius žiedus susmaigsčiusi. Anot jos, per daug skaudu būtų iš paskutiniųjų nupirktų brangesnių gėlių rytojaus dieną neberasti.
„Ne kartą vagys gėles buvo nurinkę, našlaičių kelmelius iškasę. Nuo kaimynės kapo net metalinę tvorelę nuėmė“, – akiplėšiškumas stebino pensininkę.
Stebisi tvarka
Miesto kapinių vedėja Liuda Nečionienė sako pastebėjusi, kad po truputį keičiasi mirusiųjų pagerbimo papročiai.
Romai per Vėlines ant artimųjų kapų nebesukrauna gausių vaišių, rusai prieš Velykas taip pat nebesivaišina amžinojo poilsio vietoje.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
