Šių merų savivaldybių rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 16,05 proc. (183 290 rinkėjų balsų) ir tarp partijų užėmė pirmą vietą. Palyginus su praėjusiais Seimo rinkimais, parama konservatoriams sumažėjo. 2016 m. daugiamandatėje apygardoje pirma likusi TS-LKD tuomet surinko 21,70 proc. (276 275 rinkėjų balsus).
Mažas proveržis, bet susižavėjimas gali išblėsti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Mindaugo Jurkyno teigimu, pagal šiuos savivaldos rinkimus negalima nuspėti kaip konservatoriams seksis artėjančiuose Seimo rinkimuose.
„Geriausią sąsają vesti lyginant panašius dalykus: obuolius su obuoliais ar apelsinus su apelsinais“, – teigė politologas.
Tam pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktaras Kęstutis Girnius. Jo tvirtinimu, savivaldos rinkimuose rinkėjai daugiau dėmesio skiria vietinėms problemoms ir tai nėra susiję su politinėmis nuostatomis. Tačiau pavojaus ženklų konservatoriams didžiuosiuose miestuose pašnekovas įžvelgia.
„Miestiečių rinkėjų ratas traukiasi. Prisiminkime, kad prieš kokius 8 ar 12 metų Kauno vienmandatėse laimėdavo beveik visada konservatoriai. Tai jau yra pakitę ir tai yra problema konservatoriams. Jie bando kreiptis į jaunimą, tą išsilavinusį rinkėją, didelė dalis tų rinkėjų gyvena miestuose, o jiems kaip tik čia ir nesiseka. Čia yra pagrindas labai rimtai susirūpinti ir tai temdo pusiau optimistinius vertinimus“, – samprotavo K. Grinius.
Tačiau M. Jurkynas siūlo šių rinkimų rezultatus vertinti tik savivaldos rinkimų kontekste. Profesoriaus teigimu, šių metų rinkimuose TS-LKD gavo tokį pat merų postų skaičių kaip ir prieš ketverius metus, o tarybų narių mandatų kraitį padidino: 2015 m. gavo 253, šiemet – 274.
„Jų pasirodymas savivaldoje pagerėjo. Mažas, minimalus, bet vis tiek postūmis į priekį“, – svarstė M. Jurkynas.
K. Griniaus teigimu, konservatorių rinkėjai didmiesčiuose nebuvo patenkinti partijos keliamais kandidatais į merus: partija gavo daugiau balsų nei jos iškeltas kandidatas.
„Tai lyg ir rodo, kad konservatoriai balsuoja už savo partiją ištikimybės varomi, o ne susižavėję kandidatais. Tas susižavėjimas neišvengiamai blės ir gali greitai blėsti, jei konservatoriai neras tinkamų kandidatų“, – kalbėjo K. Grinius.
Prarado progą
K. Girniaus nuomone, šiuose rinkimuose TS-LKD turėjo progą pritraukti Liberalų sąjūdžiu nusivylusius rinkėjus.
„Šįkart nepasisekė, jei nepasiseks per Seimo rinkimus, tai rodys, kad konservatoriai turi labai rimtas „lubas“, – samprotavo politologas.
Pasak pašnekovo, konservatoriai šiuose rinkimuose nepasinaudojo ne tik liberalų susilpnėjimu.
„Buvo labai geros sąlygos: liberalai sukritę, valdantieji valstiečiai turi įvairių problemų, socialdemokratai skilę. O už ką kitą balsuoti, jei ne už konservatorius? Tačiau taip neįvyko“, – kalbėjo politologas.
K. Girniaus manymu, konservatoriams tai buvo geras šansas praplėsti savo elektoratą, o juo nepasinaudojus, ateityje tokių progų gali ir nepasitaikyti. Pasak jo, išsilavinęs miesto rinkėjas gali rinktis naujai kuriamą Seimo narės Aušrinės Armonaitės liberalų partiją, o tradicines šeimos vertybes vertinančiam konservatorių rinkėjui artėjančiuose Seimo rinkimuose taip pat auga nauja alternatyva.
„Kai kurie žmonės skundžiasi, kad G. Landsbergis pakeitė partijos profilį, joje mažiau dešiniųjų ideologijos, mažiau patriotizmo. Yra reali galimybė, kad nemažą dalį tradicinių konservatorių rinkėjų gali pritraukti Arvydas Juozaitis“, – tvirtino K. Girnius.
Bičiulystė su Palucku – taktinė
Konservatorių lyderis G. Landsbergis vis dažniau teigiamai atsiliepia apie socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką, neatmeta galimo bendradarbiavimo ateityje, o pirmieji draugystės ženklai buvo matomi ir šiuose rinkimuose – konservatoriai rėmė kai kuriuos socialdemokratų kandidatus antrajame merų rinkimų ture.
Tačiau M. Jurkynas anksčiau aršiais priešininkais laikytų konservatorių ir socialdemokratų suartėjimo neįžvelgia.
„Tai taktinė parama kovoje prieš didesnį varžovą ar didesnį konkurentą. Taktinė parama, renkantis mažesnę blogybę, nėra suartėjimo ženklas. Ji turi dvejopą naudą. Pirma, rinktis mažesnę blogybę, antra, išreikšti paramą ir mažinti konkurentų populiarumą. Kas galėtų atmesti galimybę, kad konservatorių parama socialdemokratams, iš esmės, gali numušti balsus tiems patiems socialdemokratams“, – sakė M. Jurkynas.
Politologas svarsto, kad šilti G. Landsbergio žodžiai skirti G. Palucko vadovaujamai partijai gali atbaidyti dalį tradicinių konservatorių rinkėjų, tačiau bendradarbiavimas tarp dešiniųjų ir kairiųjų nebūtų naujiena – 2007–2008 m. konservatoriai rėmė mažumos sąlygomis dirbusią Gedimino Kirkilo vyriausybę.
„Bet rinkimuose jie vis tiek bus dideli konkurentai“, – pabrėžė M. Jurkynas.
Šiuose savivaldybių rinkimuose TS-LKD laimėjo 11 merų mandatų ir 263 savivaldybių tarybų narių mandatus. Kiti Seimo rinkimai numatomi 2020 m. spalio 11 d.
