„Dabartinės lėšos, kurios yra Europos Sąjungos septynmečiame biudžete, jos nėra didelės. Tai yra iš viso 10 mlrd. eurų. 8,5 mlrd. eurų yra skirta vadinamam gynybos fondui, kuris finansuoja mokslinius tyrimus gynybos reikaluose, ir 1,5 mlrd. eurų vadinamajai gynybos pramonės programai“, – LRT televizijai sakė naujasis gynybos ir kosmoso eurokomisaras.
„Tai mes tikimės, kad būsimajame biudžete, kuris pradedamas svarstyti, Lietuva, pirmininkaudama 2027 metais, turbūt kaip tik visas derybas turės finansuoti, bus žymiai daugiau lėšų“, – pridūrė jis.
Tiesa, šis biudžetas pasirodytų tik 2028 metais, o tiek laukti, anot A. Kubiliaus, nėra galimybių.
„Yra kalbama apie papildomus, viršbiudžetinius resursus, kurių apimtis galėtų siekti iki 500 mlrd. eurų. Tas lėšas sutelkiant, skolinantis ar kitais būdais sutelkiant per artimiausią laikotarpį tam, kad tomis lėšomis būtų galima pasinaudoti pakeliant ES šalių gynybinį pasirengimo lygį į tokį lygį, kuris būtų pakankamas tam, kad atremtume bet kokias galimos Rusijos agresijos grėsmes“, – teigė A. Kubilius.
Eurokomisaro teigimu, kol kas yra aptarinėjami trys potencialūs šių lėšų šaltiniai.
„Vieni, be abejo, siūlo tiesiog skolintis taip, kaip buvo padaryta pandemijos metu, kai buvo pasiskolinta per 750 milijardų eurų ir tie pinigai dabar naudojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei (RRF)“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, taip pat būtų galima peržiūrėti dabar veikiančias ES programas, tarp jų – ir RRF programą, kuri buvo sukurta pandemijos laikotarpiu. A. Kubiliaus teigimu, nemaža jų lėšų dalis dar nėra panaudota, tad šiuos pinigus būtų galima skirti gynybai.
Trečiuoju lėšų šaltiniu A. Kubilius įvardija Europos stabilumo mechanizmą, kur nemažai lėšų buvo sukaupta tam, kad ES turėtų instrumentą, galintį apsaugoti finansų rinkų stabilumą
„Tokių problemų dabar kaip finansų rinkos stabilumas nėra, tuos pinigus būtų galima naudoti ir gynybai stiprinti, bet tam reikia keisti esminius dokumentus, kurie apibrėžia tokio fondo naudojimo paskirtį“, – sakė eurokomisaras.
ELTA primena, kad trečiadienį europarlamentarai patvirtino naujos EK sudėtį. Šiame kabinete dirbs ir Lietuvos deleguotas Andrius Kubilius, kuris taps pirmuoju Gynybos ir kosmoso komisaru.
Už naująjį EK kabinetą balsavo 370 europarlamentarai, prieš pasisakė 282, o balsuojant susilaikė 36 politikai. Naujai komisijos sudėčiai antrą kadenciją iš eilės vadovaus Ursula von der Leyen.
Naujieji vykdomosios Europos Sąjungos institucijos nariai darbą turėtų pradėti gruodžio 1 dieną. Laukiama, kad po EP balsavimo naująją EK sudėtį kvalifikuota balsų dauguma paskirtų Europos Vadovų Taryba.
Lietuvos deleguojamo A. Kubiliaus kandidatūrai į Saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso (angl. defence and space) eurokomisaro postą atsakingi EP komitetai pritarė lapkričio pradžioje po Briuselyje vykusių klausymų.
