Siekdamas aptarti paskutinį politinį įvykį kaimyninėje valstybėje, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ketvirtadienį surengė diskusiją „Rusiški dialogai: 2021 parlamentiniai „rinkimai“ Rusijoje“, kur dalyvavo Rusijos opozicijos aktyvistai.
„Galima daryti paprastą išvadą – pripažinti šiuos rinkimus teisėtais būtų didelė klaida“, – renginio metu teigė A. Kubilius.
Europarlamentaras rėmėsi rinkimų analitiko Sergejaus Špilkino atliktais skaičiavimais, kad „Vieningoji Rusija“ iš tiesų surinko tik 31–32 proc. rinkėjų balsų, o ne apie 50 proc., kaip yra skelbiama.
„Matome, kokio masto falsifikacija galėjo įvykti šių rinkimų laikotarpiu“, – svarstė A. Kubilius.
Didžiausia suktybė – elektroninis balsavimas
Vladimiras Milovas, politikas, Aleksejaus Navalno bendražygis, buvęs Rusijos energetikos viceministras akcentavo, kad Dūmos rinkimai Rusijoje – tai miglos pūtimas į akis.
„Didžiulės afera buvo organizuota norint pasiekti aukštus valdančiosios partijos rezultatus. Manau, kad didžiausia apgaulė šiuose rinkimuose buvo vadinamasis elektroninis balsavimas Maskvoje“, – sakė jis.
Per elektroninę apskaitą Rusijos sostinėje buvo surinkta beveik 2 milijonai balsų, tai sudaro apie 4–4,5 proc. atiduotų balsų šiuose rinkimuose. 15 Dūmos mandatų buvo iškelti Maskvoje, be to, tai darė svarią įtaką partijos rezultatams, sakė V. Milovas.
„Mes kalbame apie tuzinus mandatų, kuriuos paveikė elektroninis balsavimas Maskvoje. <...> 12-oje iš 15-os Maskvos apylinkių, kur buvo skaičiuojami popieriniai balsai, visi „Vieningosios Rusijos“ kandidatai pralaimėjo. Tačiau kitą dieną pasirodę elektroninio balsavimo rezultatai bendrą vaizdą apvertė aukštyn kojomis. Elektroniniai balsai rodė pribloškiantį palaikymą „Vieningajai Rusijai“. Tokie rezultatai mažai patikimi ir labai skandalingi“, – teigė V. Milovas.
Elektroninį balsavimą jis vadino psichologinio spaudimo įrankiu, kuriuo lengvai naudojasi Rusijos lyderio Vladimiro Putino režimas. Apie 90 proc. elektroninių balsų, pelnytų Maskvoje, sudarė valstybinių įstaigų darbuotojų balsai.
„Valstybės institucijų tarnautojus registruotis elektroniniam balsavimui vertė jų viršininkai. Darbuotojams buvo pasakyta, kad Vyriausybė galės matyti, už ką jie atiduoda savo balsą. Kad balsavimo slaptumas nebus užtikrintas. <...> Daugelis šių žmonių balsavo už „Vieningąją Rusiją“ ne dėl palaikymo, o iš baimės, kad gali nukentėti“, – V. Milovas.
Pasitikėjimas Putino valdžia – rekordiškai žemas
S. Špilkino skaičiavimai rodo, kad apgaule gautų rinkėjų balsų skaičius siekia apie 14 mln. iš 28 mln. „Vieningosios Rusijos“ pelnytų balsų, pasakojo V. Milovas.
„Maždaug pusė balsų, kuriuos surinko „Vieningoji Rusija“, kaip skelbia valdžia, yra apgavystė. Be šių balsų, jie gautų mažiau nei 200 kėdžių Dūmoje, kurią sudaro 450 vietų. Jie negalėtų tikėtis būti valdančiąja dauguma. Jie tiesiog būtų didelė frakcija ir tiek“, – svarstė ekspertas.
Tai svarbus rodiklis, kad pasitikėjimas valdančiąja dauguma smunka. Artėjant 2024 m. rinkimams V. Putinas norės išplėsti savo prezidentines galias, pademonstruoti viršenybę ir kad didžioji dalis visuomenės palaiko jo partiją. Tačiau jo partija nesugebėjo peržengti 50 proc. slenksčio netgi pasitelkus sukčiavimą, sakė opozicijos veikėjas.
„Tai rodo, kad Putinas turi savo strateginių silpnybių ir egzistuoja stiprus judėjimas, kuris nepatenkintas esama sistema“, – teigė V. Milovas.
Tiki, kad panašus scenarijus gali kartotis 2024 m.
Rusijos politinis veikėjas, žurnalistas, buvęs Boriso Nemcovo laisvės fondo pirmininkas Vladimiras Kara-Murza pabrėžė, kad paskutiniuose parlamento rinkimuose stigo esminio dalyko – pasirinkimo laisvės. Jis akcentavo, kad opozicijai paprasčiausiai nebuvo kandidatuoti.
Anot jo, dar Sovietų Sąjungoje iš žmonių buvo atimamos politinės teisės. Tokių asmenų SSRS sudėtyje buvo apie 3 mln., o šiandien Rusijoje turime 9 mln. gyventojų, kuriems oficialiai uždrausta dalyvauti rinkimuose, minėjo V. Kara-Murza.
Be to, rinkimų rezultatai neatspindi Rusijos visuomenės nuomonės, tvirtino jis.
„Ką mes matome? Partija, kuri visuomenės apklausose surenka apie 20 proc. balsų, rinkimuose gauna absoliučią daugumą – du trečdalius balsų. Šie oficialūs rinkimų rezultatai neturi nieko bendra su realybe ir neatspindi tikro Rusijos visuomenės požiūrio“, – kalbėjo V. Kara-Murza
Taip pat šis Rusijos demokratijos gynėjas išsakė nuomonę, kad V. Putinas Rusijoje neviešpataus amžinai. „Istorijos logika yra tokia: šalyse, kur Vyriausybė negali būti pakeista balsavimo biuletenių dėžutėje, ji anksčiau ar vėliau pakeičiama išėjus į gatves“ – svarstė V. Kara-Murza.
V. Kara-Murza prognozavo, kad panaši situacija gali kartotis ir po trejų metų, kai Rusijoje numatomi prezidento rinkimai.
„Raktinis žodis vadinamuosiuose parlamento „rinkimuose“ buvo legitimumo stygius. Tai bus raktinis žodis ir 2024 m. Rusijos prezidento rinkimuose. Jei Putinas peržengs raudoną liniją, jis taps neteisėtu uzurpatoriumi“, – teigė V. Kara-Murza.
Jis ragino Vakarų pasaulį suklusti ir nepripažinti šių Dūmos rinkimų rezultatų.
„2024-ieji bus esminis testas rusų visuomenei, kiek ji toleruos autokratinį valdymą. Taip pat tai bus testas Vakarų pasauliui ir įsipareigojimui laikytis tarptautinės teisės. <...> Vienintelis įmanomas atsakas šiai situacijai būtų oficialus rinkimų nepripažinimas. Tiek Europos sąjungos, tiek apskritai Vakarų akimis“, – minėjo V. Kara-Murza.
Rinkimus vadina suklastotais ir ribojančiais pilietines teises
Portalas tv3.lt primena, kad Rusijos parlamento rinkimai sukėlė audringą reakciją: opozicijos veikėjai prakalbo apie suklastotus rezultatus, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) tvirtino, kad kaimyninėje šalyje suvaržytos pilietinės ir politinės teisės.
Rusijos opozicija apkaltino valdžią masišku parlamento rinkimų rezultatų klastojimu, pirmadienį paskelbtiems rezultatams parodžius, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ užsitikrino absoliučią daugumą Valstybės Dūmoje.
Sekmadienį pasibaigęs trijų dienų trukmės balsavimas buvo surengtas po beprecedenčio susidorojimo su prezidento Vladimiro Putino kritikais. Be to, iki rinkimų atliktos viešosios nuomonės apklausos rodė, kad „Vieningosios Rusijos“ populiarumas yra istoriškai žemas.
Tačiau partija vis tiek gavo dviejų trečdalių daugumą Valstybės Dūmoje – žemuosiuose parlamento rūmuose, o „Vieningosios Rusijos“ aukšto rango narys Andrejus Turčakas pareiškė, kad jo partija pasiekė „įtikinamą ir švarią pergalę“.
A. Turčakas žurnalistams sakė, kad ši politinė jėga gaus 120 mandatų pagal partijos sąrašą ir dar 195 – vienmandatėse apygardose. Taigi, 450 vietų parlamente turėtų dirbti iš viso 315 jos narių. Tai yra mažiau nei 334 vietos, kurias „Vieningoji Rusija“ turėjo prieš rinkimus, bet vis tiek pakankamai, kad partija galėtų pati priimti svarbius teisės aktus, įskaitant konstitucijos pataisas.
Savaitgalį Rusijoje vykusius rinkimus įvertino ir Lietuvos URM. Institucija pareiškė, kad Valstybės Dūmos rinkimai vyko pilietinių ir politinių teisių suvaržymo sąlygomis.
„Rusijos valdžios institucijos, pasinaudodamos represiniais „ekstremistinių organizacijų“, „užsienio agentų“ ir „nepageidaujamų organizacijų“ įstatymais, dar labiau apribojo žmogaus teises, demokratijos funkcionavimą ir spaudos laisvę“, – sakoma pirmadienį paskelbtame pareiškime.
Anot URM pareiškimo, „šie veiksmai dar labiau suvaržė politinį pliuralizmą Rusijoje ir galimybę Rusijos žmonėms laisvai išreikšti savo pilietinę poziciją“
