Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Konstitucinis Teismas sumalė į miltus valdančiųjų pastangas kaitaliojant įstatymus atleisti generalinį prokurorą. Po Teismo nutarimo generalinis prokuroras neprivalės Seimui teikti ataskaitų. Apie susidariusią situaciją po Konstitucinio Teismo verdikto ir prezidentės pergalę Konstituciniame Teisme prieš valdančiuosius – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru.
Pone Sabatauskai, panašu, kad Jums nereikėjo klibinti generalinio prokuroro, nes tapo tik blogiau. Po Konstitucinio Teismo nutarimo generalinis prokuroras gali išvis ignoruoti Seimą.
Konstitucinis Teismas nurodė, kad generalinis prokuroras privalės teikti informaciją apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, apie viešojo intereso gynimą, prokuratūros problemas. Tačiau tos informacijos vadinti ataskaita jau negalėsime.
Ar galima sakyti, kad šiuo nutarimu yra panaikintas atskaitingumo, kitaip tariant, atsakomybės Seimui principas?
Taip. Keista, kad atskaitingumas yra naikinamas. Šiaip visų kitų Seimo skiriamų pareigūnų atskaitomybė Seimui, jeigu skyrime dalyvauja ir Prezidentas, yra.
Jūs nusivylėte Konstitucinio Teismo sprendimu?
Taip jau yra, kad Konstitucinis Teismas nuosekliai žengia parlamentarizmo menkinimo keliu. Lyginant su kitų valstybių parlamentais, jų galiomis ir galimybėmis atlikti parlamentinius tyrimus, išklausyti atsakingus pareigūnus, mūsų Seimas atrodys lyg nykštukas.
Pone Paulauskai, Jūs pritariate, kad tai yra parlamentarizmo naikinimas?
Šį Konstitucinio Teismo sprendimą vertinu kritiškai. Manau, Lietuva yra parlamentinė valstybė, ir visos valdžių šakos turi bendradarbiauti, ieškoti sutarimo. Tačiau taip pat turi veikti atsvarų ir stabdžių principai. Po šios dienos Konstitucinio Teismo sprendimo generalinis prokuroras tampa niekam neatskaitingas, jis gali teikti informaciją Seimui, gali ir neteikti. Maža to, jo atleisti negalima. Darbo santykiai su generaliniu prokuroru galės būti nutraukti tik tada, kai jis apskritai negalės eiti pareigų. Neįsivaizduoju, kas bus, jei prokuroras, pavyzdžiui, blogai atliks savo pareigas, padarys avariją arba pasirodys viešoje vietoje neblaivus. Už tai jo negalima bus atleisti, nes taip išaiškino Konstitucinis Teismas.
Pone Šedbarai, ar Jūs matote kokią nors grėsmę, kurią kelia šis Konstitucinio Teismo nutarimas?
Matyt, Konstitucinis Teismas neturėjo kito pasirinkimo. Jis savo sprendime atkreipė dėmesį, kad 1992 metų Konstitucijoje buvo įtvirtintas šiek tiek kitoks generalinio prokuroro, prokuratūros statusas, doktrina buvo formuojama remiantis teismų nepriklausomumu. Tačiau 2003 metais prokuratūros statusas buvo pakeltas iki teismų, teisėjų, teismų vadovų statuso. Taigi Konstitucinis Teismas rėmėsi ta norma, kuri anksčiau labai sustiprino prokuroro statusą. Tokia buvo parlamentarų valia, todėl dabar Konstitucinio Teismo kaltinti negalima. Tačiau, be jokios abejonės, parlamentinė kontrolė turi būti, ji išliks.
Kaip ji išliks? Nebent Seimas patvirtins Generalinei prokuratūrai mažesnį biudžetą, jei generalinis prokuroras kuo nors netiks?
Nebūtinai. Mes turime gerą precedentą, kai atsistatydino ankstesnis generalinis prokuroras. Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo atliktas tyrimas dėl įvykių Kaune, faktai buvo padėti ant stalo ir generaliniam prokurorui, tiesa, ne tiesmukai, buvo pasiūlyta atsistatydinti. Yra dar vienas svarbus dalykas. Konstitucijoje pasakyta, kad prokuroras klauso įstatymų, Konstitucijos ir prisiekia. Tačiau jei prokuroras sulaužytų priesaiką, jei pažeistų įstatymus ar Konstituciją, reikėtų galvoti, ką daryti, nes Prokuratūros įstatyme toks atvejis nenumatytas. Šitą dalyką reikia svarstyti ir spręsti.
A. Paulauskas: Konstitucija kalba apie nepriklausomą prokurorą, kuris atlieka savo funkcijas. Apie generalinį prokurorą nieko nėra pasakyta. Jis yra daugiau administratorius. Ir atsitiko taip, kad administratorius, kuris pats nei kaltinimus palaiko, nei bylas tiria, tapo nepajudinamas. Jis neprivalo teikti Seimui ataskaitos apie sistemos darbą, apie biudžeto naudojimą, apie prioritetus ar spragas įstatymuose. Manau, kad bet kuriai institucijai yra naudinga per Seimą atsiskaityti tautai, žmonėms. Nes yra aiškiai pasakyta, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. O kaip kitaip generalinis prokuroras gali atsiskaityti žmonėms, jeigu ne per Seimą?
S. Šedbaras: Prokuratūra, pagal Konstituciją, atlieka labai svarbias funkcijas, nuo jos priklauso ikiteisminiai tyrimai, kaltinimų palaikymas. Jeigu peržengiama balanso riba, jei per generalinio prokuroro ataskaitą, jos tvirtinimą generalinis prokuroras beveik kiekvieną dieną svarsto, ar bus patvirtinta jo ataskaita, o jei ne, tai nežinia dėl ko, visuomenei irgi siunčiamas signalas. Gali susidaryti įspūdis, kad per generalinį prokurorą daromas spaudimas visai sistemai. Manau, Konstitucinis Teismas tai taip pat įvertino.
Jūs sakote, kad rizikos, tai yra politikų spaudimo per generalinį prokurorą tiriant konkrečias bylas, pašalinimas yra didesnė vertybė nei poreikis atsiskaityti už Generalinės prokuratūros finansus, strategiją ir panašiai?
J. Sabatauskas: Nieko panašaus. Svarstant ataskaitą dalyvauja ir Seimo pozicija, ir opozicija, kiekvienas gali užduoti klausimą, viskas vyksta viešai. Tačiau prokuroras neatsakinėja į klausimus, liečiančius konkretų ikiteisminį tyrimą ar bylą. Tačiau kai generalinis prokuroras lankosi pas Prezidentą, niekas tų susitikimų nemato ir negirdi. Tai kur yra didesnė tikimybė, kad viskas vyks skaidriai, viešai ir teisėtai?
S. Šedbaras: Kas vyko Seime, kai buvo svarstoma generalinio prokuroro Dariaus Valio ataskaita, Seimo statuto, Prokuratūros įstatymo pataisos? Buvo kalbama būtent apie konkrečias bylas!
A. Paulauskas: Buvo visko, buvo kalbama ir apie tai, kad jau dvejus metus į darbą nebuvo priimtas nė vienas prokuroras.
S. Šedbaras: Bet daugiausia buvo kalbama apie konkrečias bylas, apie tai, kad generalinis prokuroras neateina į Seimą ir nepasako, kaip tiriamos konkrečios bylos, nors to jis negali daryti. Visko buvo. Ir šioje situacijoje mes turime būti labai atsargūs, nes galima labai greitai sugriauti tarpinstitucinį valdžių bendravimą.
A. Paulauskas: Po tokio Konstitucinio Teismo išaiškinimo generalinį prokurorą teks rinkti visuotiniuose rinkimuose.
Pone Šedbarai, generalinis prokuroras juk turi kažkam atsiskaityti už savo darbus? Ar jis gali per savo 5 metų kadenciją daryti ką nori?
Generaliniam prokurorui turi būti patikėtas tam tikras biudžetas ir, kaip generolui, tam tikros galios. Jam turi būti pasakyta, kokio rezultato iš jo tikimasi. Ir pagal šiuos rezultatus prokurorą gali vertinti ir visuomenė, ir valstybės vadovas.
Tačiau dabar generalinis prokuroras ir valstybės vadovą, ir visuomenę gali pasiųsti kuo toliau...
S. Šedbaras: Tačiau prisiminkime, dėl ko buvo nepatvirtinta generalinio prokuroro ataskaita. Dėl kažkokių neatitikimų. Ir Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad be aiškių argumentų negali būti atleistas joks valstybės pareigūnas, kuris skiriamas kadencijai. Apie tai ir turime kalbėti.
J. Sabatauskas: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad generalinis prokuroras nesibaigus kadencijai gali būti atleistas tik tada, kai jis apskritai negali eiti pareigų – ar dėl sveikatos, ar dėl amžiaus, ar netekus Lietuvos pilietybės. O praradęs nepriekaištingą reputaciją, jis galės dirbti toliau. Dabar susiklosto taip, kad teisėją galima atleisti už prarastą nepriekaištingą reputaciją, o generalinio prokuroro – ne.
Ką Jūs ketinate daryti? Keisite Konstituciją ar paliksite viską taip, kaip nusprendė Konstitucinis Teismas?
A. Paulauskas: Reikia rimtai diskutuoti, koks turi būti generalinio prokuroro statusas, reikia kalbėti apie prokuratūros pavaldumą ir jos vietą. Jeigu prokuroras neatsiskaito Seimui, jei Seimas už blogą darbą netgi negali pasiūlyti prezidentui svarstyti generalinio prokuroro atleidimo klausimo, tai nėra normalu, šiuos dalykus reikia tvarkyti. Kai buvau generalinis prokuroras, ne kartą Aukščiausioje Taryboje buvau klausinėjamas dėl įvairiausių dalykų, dėl konkrečių bylų. Stovėjau tribūnoje ir aiškinausi. Ir dabar esu įsitikinęs, kad Seimas gali generalinio prokuroro paklausti, ir jeigu parlamentarų netenkina prokuroro darbas, jie savo nepasitenkinimą gali išreikšti. O kaip prezidentas, paskyręs prokurorą, elgsis – jo valia. Seimas, kaip tautos atstovybė, gali suformuoti savo požiūrį į prokuroro darbą.
Seimas ir dabar gali priimti nutarimą, siūlantį prezidentei atleisti generalinį prokurorą.
A. Paulauskas: Taip, tačiau prezidentė jo negali atleisti nepasibaigus kadencijai. Tą pasakė Konstitucinis Teismas. Atsitiko taip, kad ir prezidentei rankos surišamos.
Pone Šedbarai, ar susiklosčius tokiai situacijai lieka vienintelis kelias – keisti Konstituciją?
Be abejo. Dabar galime kaltinti ką norime, tačiau Konstitucijos doktrina yra tokia, kokia yra, ir Konstitucinis teismas ją išaiškino. Manau, jau dabar aišku, koks bus teismo nutarimas ir dėl konkrečių Seimo statuto normų, Prokuratūros įstatymo. Todėl reikia konstituciškai švariai ir teisiškai išspręsti šį klausimą.
A. Paulauskas: Mes įsiveliame į dar painesnius dalykus. Kyla klausimas, ar STT, VSD, Valstybės kontrolė ar Lietuvos bankas galės teikti ataskaitas Seimui ir ar Seimas tas ataskaitas galės vertinti? Iškyla parlamentinės kontrolės ir Seimo kompetencijos klausimas.
