Regionų administracinio teismo prašymu KT vertino, ar tokia Seimo savivaldai suteikta galimybė neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl sąžiningos konkurencijos laisvės ir savivaldybių savarankiškumo.
Teismas kreipimesi į KT suabejojo, ar toks teisinis reguliavimas neprivilegijuoja vienų ir nediskriminuoja kitų ūkio subjektų, nesuteikia savivaldai išskirtinės galimybės – be konkurso pavesti jų įstaigoms teikti viešąsias paslaugas – pavyzdžiui, vandens, šilumos, tiekimą, atliekų valymą ir panašiai.
„Tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo nuomone, (...) nėra įtvirtinta savivaldybių pareiga teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas ir kad būtų užtikrintas tokių viešųjų paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė“, – teigiama KT pranešime.
Pernai liepą įsigaliojo Konkurencijos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos, leidžiančios savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius su jų įmonėmis ir be konkurso joms perduoti valdyti nekilnojamąjį turtą.
Parlamentas iniciatyvą priėmė po to, kai tų pačių metų balandį Konkurencijos taryba pripažino Palangos valdžią pažeidus Konkurencijos įstatymą, šiai perdavus savo įstaigai „Palangos investicijų valdymas“ valdyti baseiną. Taryba aiškino, kad savivaldybė privilegijavo savo įstaigą jos konkurentų atžvilgiu, o pastaruosius diskriminavo.
Savivaldybė buvo įpareigota ne vėliau kaip per 12 mėnesių organizuoti viešą konkursą ir parinkti baseino operatorių.
Seimas leido tokių konkursų neskelbti, kai savivaldybių koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai naudojami viešosioms paslaugoms švietimo, kultūros, sporto srityse, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės teritorijoje ar seniūnijoje.
Seimui pakeitus įstatymą, Palangos savivaldybei leista neskelbti už miesto lėšas pastatyto baseino valdytojo konkurso.