Kitą antradienį, rugsėjo 15 dieną, Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti, ar teisėtai visiškai atsisakyta šauktinių kariuomenės. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pradėta pagal Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir ginčijamų aktų galiojimas yra sustabdytas iki bus paskelbtas KT nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje, nuspręsta jos nagrinėjimą paankstinti.
Su prašymu nustatyti, ar visiškas šauktinių kariuomenės atsisakymas atitinka Konstituciją, į KT Seimas kreipėsi kovo pabaigoje.
Konstitucinio Teismo prašoma įvertinti, ar Seimo priimti sprendimai dėl karo prievolininkų karinio rengimo visiško panaikinimo neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, jog "įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą".
Taip pat abejojama nuostatomis, kuriomis numatoma privalomąją karo tarnybą palikti tik mobilizacijos atveju, t. y. iš esmės tik karo ar jo grėsmės atveju.
Pagal pernai priimtus teisės aktus 2013 ir 2014 metais jau nebenumatomas privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius.
Buvo numatyta, kad perėjus prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos kariuomenės, karo prievolė išliktų mobilizacijos atveju, o privalomosios karo tarnybos atlikimo poreikis Seimo sprendimu būtų svarstomas kasmet.
Konservatorių pateiktame pasiūlyme buvo įtvirtinta priešinga nuostata - būtinybė išsaugoti karo prievolės institutą ir toliau jo pagrindu rengti kariuomenės rezervą.
Perėjimas prie profesionalios kariuomenės Lietuvai per metus papildomai turėtų kainuoti maždaug 40 mln. litų.
"Reikia kalbėti apie tai, ar teisingu keliu buvo einama, ir duoti kelią kitiems sprendimams, kurie būtų juridiškai korektiški", - motyvuodama kreipimąsi Seime sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Ministrės teigimu, KT priėmus nagrinėti prašymą ir sustabdžius kai kurių nuostatų galiojimą, problemų neiškils ir šauktinių kvietimas į kariuomenę automatiškai nebus atnaujintas.
Už kreipimąsi vieningai balsavo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai, taip pat opozicinių Darbo partijos ir partijos Tvarka ir teisingumas parlamentarai, socialdemokratai buvo prieš arba susilaikė. Kitų partijų atstovų balsai pasiskirstė įvairiai.
Pareiškėjui - Seimui atstovauti Konstitucinio Teismo posėdyje paskirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Suinteresuotam asmeniui - Seimui atstovauti paskirtas Seimo narys Juozas Olekas.
Suinteresuotam asmeniui - Vyriausybei atstovauti paskirti krašto apsaugos ministro patarėjas teisininkas Dainius Žalimas ir Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Algminas Gutauskas.
