Beveik po dešimtmečio tylos Lietuvoje vėl aktyviai prabilta apie elektros tilto tiesimą į Vakarus. Apie tai jau rimtai prakalbo aukšti mūsų šalies valdininkai, drauge su kaimyninėmis valstybėmis nusprendę iki 2015 metų pastatyti ir modernią atominę jėgainę.
Šiam titaniškam darbui atlikti Seimas skubos tvarka vasario 1 dieną patvirtino Atominės elektrinės įstatymo pataisas, ir jos atvėrė kelią prieštaringai vertinamos nacionalinio investuotojo bendrovės LEO LT atsiradimui. Ši kuriama bendrovė bus suformuota kaip patronuojanti įmonė, jos pagrindą sudaro Lietuvos Respublika ir kontroversiškai vertinamos „Maximos LT”, UAB antrinė įmonė „NDX energija”, valdanti Vakarų skirstomuosius tinklus (VST).
Sieks naudos
Mistiškai skambančios bendrovės LEO LT veiklą kartu su minėto įstatymo pataisomis vasario 12-ąją palaimino šalies Prezidentas Valdas Adamkus. Vyriausybė ir Ūkio ministerija, aktyviai besirūpinančios nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo reikalais, pastaruoju metu telkia jėgas organizaciniam darbui.
Ūkio ministras Vytas Navickas neseniai surengtoje konferencijoje informavo, kad dabar intensyviai rengiami LEO LT steigimo dokumentai, netrukus tikimasi suformuoti ir šios bendrovės stebėtojų tarybą bei valdybą. Suformavus LEO LT struktūrą 62 proc. akcijų priklausytų Lietuvos Respublikai, o 38 proc. - „NDX energijai”.
Praėjusią savaitę Ūkio ministerijoje vykusiame susitikime su žiniasklaidos atstovais V.Navickas stengėsi plačiau nušviesti naujos atominės elektrinės statybos reikalus, taip pat elektros jungčių su Lenkija ir Švedija numatomų darbų eigą. Šiuos sudėtingus ir atsakingus darbus, kaip minėjome, kontroliuotų LEO LT.
Ministerijos pateiktose ataskaitose ir suvestinėse apie numatomą LEO LT veiklą, jos tikslus ir pagrindines užduotis išvysime ir nedviprasmiškas formuluotes: vienas esminių LEO LT tikslų - atsakingai siekti naudos sau ir visiems akcininkams, taip pat siekti dalyvauti įgyvendinant pagrindinę Lietuvos energetikos sistemos užduotį - nepriklausomai, saugiai ir efektyviai aprūpinti vartotojus elektros energija ir kt. Trečiame punkte kukliai užsimenama ir apie LEO LT siekį dalyvauti statant atominę jėgainę...
Nuo Alytaus iki Elko
Kiek kainuos naujos atominės elektrinės statyba, kokio galingumo ji bus, kol kas nei mūsų atsakingi politikai, nei verslo ekspertai negali tiksliai pasakyti. Nepaisant to, mūsų valstybė yra pareiškusi įsipareigojimus drauge su energetikos, verslo specialistais iki 2009 metų atlikti poveikio aplinkai tyrimus, pateikti socialinės, ekonominės naudos studijas ir kt. Niekam nekyla abejonių, kad visiems šiems darbams atlikti prireiks nemenkos sumelės.
Prie modernios elektrinės statymo ir elektros tilto į Lenkiją ir Švediją tiesimo projektų prisidės artimiausios Lietuvos kaimynės - Latvija, Lenkija ir Estija. Vienas pagrindinių vaidmenų toje gigantiškoje veikloje numatyta Lenkijai, kuri anksčiau aktyviai priešinosi elektros tilto per jos teritoriją statybai. Su šia šalimi Ūkio ministerija vasario 12 dieną pasirašė dokumentus dėl elektros tilto tiesimo, kurį turėtų baigti ne vėliau kaip iki 2018 metų.
Pirmąjį statybų etapą pagal numatytą projektą ketinama pradėti vykdyti nuo Alytaus iki Elko (Lenkijos teritorija) ir baigti 2012-aisiais. Įgyvendinus šį projektą elektros tilto į Lenkiją jungties galia turėtų siekti apie 1 tūkst. megavatų.
Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto teigimu, aktyviai rūpinamasi ir elektros energijos jungties su Švedija ir Suomija planais. Pavyzdžiui, į Švediją iki 2013-2015 metų numatyta nutiesti 350 km ilgio elektros liniją, jos galia siektų nuo 700 iki 1 tūkst. megavatų.
Vieną „liūtą” keičia kitas
Įvairių politinių ir finansinių skandalų purtomos dabartinės valdžios pareikšta nuostata statyti modernią atominę jėgainę ir nutiesti elektros tiltus į Vakarus Lietuvos visuomenę turėtų lyg ir pradžiuginti... Tačiau įvairios visuomeninės organizacijos, tarp jų ir Piliečių iniciatyvinė grupė, nusprendė netylėti ir rinkti parašus dėl Atominės elektrinės įstatymo, atvėrusio kelią nacionalinio investuotojo bendrovei LEO LT suformuoti, atšaukimo.
Vyriausioji rinkimų komisija yra sulaukusi grupės piliečių pareiškimo. Įstatymais numatyta tvarka jie sieks Seime įregistruoti Atominės elektrinės įstatymo atšaukimo projektą. Norint šį tikslą pasiekti per porą mėnesių teks surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. Lietuvos piliečių parašų.
Piliečių iniciatyvinės grupės atstovams, kaip ir daugumai šalies gyventojų, kyla įtarimų, ar skubos tvarka, be jokio konkurso sukurtas nacionalinis investuotojas apskritai sugebės įgyvendinti milžiniškos finansinės vertės projektą ir pastatys naują atominę elektrinę, nuties elektros tiltus į Vakarus.
Nemažai žinomų ekonomikos, bankininkystės ekspertų taip pat yra išreiškę nuogąstavimus dėl šio projekto eigos, likimo. Jų nuomone, „LEO LT - NDX energijos” kuriami planai yra ne kas kita, kaip senosios ir naujosios nomenklatūros bei juos remiančių galingų verslo magnatų siekis uzurpuoti mūsų valstybės ekonominę, politinę erdvę ir taip įtvirtinti oligarchinį piramidės valdymą. Vieniems taip būtų garantuotas didžiulis pelnas, o kiti galėtų sau ramiai ir ilgai tūnoti politinės valdžios olimpe.
Taigi, pasak politikos apžvalgininko Sauliaus Stomos, šito skandalingojo sandorio esmė visai ne nacionaliniai interesai, o tik pelnas bet kokia kaina. Tokią nuostatą nesunku įžvelgti buvusio „NDX energijos” valdybos pirmininko ir VST direktoriaus Dariaus Nedzinsko sausio 17 dieną Seime pasakytame teiginyje: „NDX nesutinka jėgainę statyti ir tiltus tiesti bet kokia priemone...”
Gerokai įsiplieskus visuomenės aistroms, prieš keletą dienų išgirdome, jog vienas „Maximos LT”, UAB lyderių Žilvinas Marcinkevičius traukiasi iš „NDX energijos” valdymo, nes, anot jo, „NDX “ energetinis projektas baigtas. Kartu su Ž.Marcinkevičiumi iš „Maximos LT” energetikos valdymo srities pasitraukė ir Darius Nedzinskas. Jo vietą užėmė kitas garsus verslininkas Ignas Staškevičius, „Maximos LT” padalinyje sukūręs ir išplėtojęs vaistinių tinklą.
Paslaptingąjį nacionalinio investuotojo ir jo bendrovės LEO LT kūrimo procesą, kitus veiksmus, susijusius su planuojama naujos atominės jėgainės statyba, aktyviai stebintis bankininkystės ir finansų ekspertas Raimondas Kuodis taip pat abejoja, ar šis projektas bus įgyvendintas. Pasak jo, jokios naujos atominės elektrinės mes galbūt ir neišvysime. Šis projektas gali iškilti kaip šio amžiaus afera ir neužtikrins jėgainės statybos, tik VST akcijų mainus.
Neišsipildžiusios viltys ir lūkesčiai
Kai kurios politinės partijos, neigiamai vertinančios Prezidento V.Adamkaus palaimintą LEO LT veiklą, įžvelgia, kad skandalais ir netgi korupcija dvelkiantis energetinis projektas Lietuvos gyventojams gali turėti neigiamų padarinių. Beatodairiškai pataikaujant privačiam investuotojui būtų paminti valstybės ir piliečių interesai. Uždarius abu Ignalinos AE blokus ir nepastačius naujos jėgainės, Lietuvos ekonomika bus dar priklausomesnė nuo Rusijos malonės.
Tą priklausomybę jusime tol, kol mūsų šalis įgis alternatyvą. Viena iš jų - elektros tiltas į Vakarus, juo energija tekėtų tol, kol bus pastatyta nauja elektrinė.
Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius prieš porą savaičių vienoje radijo laidoje pakalbintas apie atgijusius planus tiesti elektros tiltą į Vakarus, apgailestavo, kad Lietuvai nepavyko tokių planų įgyvendinti beveik prieš 10 metų: 1998-aisiais konkursą laimėjusi garsi JAV energetikos kompanija galėjo pradėti ir 2004 metais baigti šį Lietuvai gyvybiškai svarbų darbą, jei ne įvairūs skandalai, susiję su kai kurių įtakingų verslo magnatų ir neatsakingų politikų veiksmais.
Ekspremjero nuomone, prie energetikos tilto į Vakarus žlugdymo galėjo prisidėti ir JAV lietuvio, verslininko Lino Kojelio veikla, nukreipta prieš atominių jėgainių statybą Europoje. G.Vagnorius netgi įtaria, kad išeivijos lietuvio veiklą galėjo finansuoti įtakingi Europos Sąjungos fondai, griežtai nusistatę prieš branduolinę energetiką.
Ne paskutinis vaidmuo, pasak G.Vagnoriaus, žlugdant energetikos tilto statybą į Vakarus priklausė ir jį pakeitusiai Rolando Pakso Vyriausybei. Būtent jos atstovai vizito į Briuselį metu be jokios kovos, lengvabūdiškai sutiko su Europos Sąjungos siūlymais visiškai uždaryti Ignalinos AE abu blokus, nors, kaip tvirtina G.Vagnorius, 1999 metų pavasarį derantis su atsakingais ES pareigūnais, jam pavyko neformaliai susitarti, kad Ignalinos AE veiks tol, kol tai bus techniškai įmanoma, t. y. iki 2015 metų.
Neišaiškintos skandalingos istorijos
2002-aisiais iš Lietuvos pasitraukęs ir savo ambicingų verslo planų - prieš devynerius metus žlugusio JAV koncerno „Power Bridge” parengto projekto statyti elektros tinklus per Lenkiją į Vakarus - neįgyvendinęs išeivijos lietuvis L.Kojelis konkrečių kaltinimų dėl to niekam nepateikė, tik teigė esą buvo nusivylęs tuometine verslo ir teisine aplinka Lietuvoje.
Iki šiol neišaiškinta skandalinga istorija, susijusi su 20 mln. JAV dolerių kyšio reikalavimu iš „Power Bridge” (L.Kojelis buvo šio koncerno patarėju). Davus kyšį už kažkokį tarpininkavimą, šiam koncernui esą būtų buvusios atvertos durys vykdyti elektros tilto statybą į Vakarus. Dėl šio nelemto fakto L.Kojelis buvo pateikęs skundą Lietuvos generalinei prokuratūrai.
Žiniasklaidoje anuomet užsiminta, kad tarp reketuotojų galėjo būti įtakingas Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo Bronislovo Lubio artimas žmogus, ponas Valdemaras Kanchas, Vašingtone atstovavęs verslo korporacijai „Lithuanian Development Group”.
Strategijoje nėra Alytaus hidroelektrinės
Energetikos reikalus Ūkio ministerijoje daug metų kuruojantis ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas įsitikinęs, kad, nepaisant įvairių skandalų dėl naujojo energetikos projekto įgyvendinimo, naujos elektrinės ir elektros tilto statybos planai gana realūs. Pagrindą jiems įgyvendinti teikia tai, kad per tą laiką gerokai pasikeitė politinė ir ekonominė padėtis, be to, prie šio strateginio projekto galų gale prisidėjo ir Lenkija. „Netgi jei atsitiktų ir kritinis atvejis, tai yra su lenkais nepavyktų susitarti, išlieka alternatyvi elektros tilto jungtis su skandinavais”, - tvirtino A.Ignotas.
Paklaustas apie alternatyvių, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių perspektyvas ir ar ateityje nenumatyta atgaivinti Alytaus hidroelektrinės (HE) statybos idėjos, ministerijos pareigūnas patvirtino, kad mažosios hidroelektrinės, ypač vėjo bei biogeneracijos jėgainės, iš tiesų galės tapti svarbia sudėtine elektros gamybos grandimi. Jau šiuo metu iš atsinaujinančiųjų energetikos išteklių gaunama daugiau nei 7 proc. energijos nuo bendros elektros gamybos Lietuvoje.
O prieš penkerius metus iškelta Alytaus HE statybos idėja, pasak A.Ignoto, nepalaidota, tačiau visiškai menka tikimybė, kad ji bus atgaivinta, mat šios statybos projektams taikomi griežčiausi aplinkosaugos apribojimai. Kita vertus, Alytaus HE statybos planai net neįtraukti ir į Energetikos strategiją.
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
