„Prokuratūros vertinimu, teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir netiksliai vertino įrodymų visumą“, – teigiama Kauno apygardos prokuratūros pranešime.
Pasak prokuratūros, LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.
Prokuratūros pozicija
Kaunietės Eglės Kručinskienės išteisinimą dėl smurto prieš vaiką Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundę prokurorai teigia, jog ši byla svarbi formuojant precedentą smurto prieš vaikus bylose.
Kaip trečiadienį žurnalistams sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, situacija ypač įdomi po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.
„Šiandien visi supranta, kad vaiko mušti negalima ir mes tą nustatome byloje, bylą perduodame teismui ir teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Tai šioje vietoje tikrai lieka mums, prokurorams, neatsakyti klausimai ir galvoju, kad ateityje ši byla bus tikrai labai svarbi formuojant teismų praktiką ir sprendžiant kitas situacijas“, – sakė D. Valkavičius.
Pasak jo, byloje buvo nustatyta ir iš esmės nepaneigta, kad mažamečiui buvo du kartus suduota per sėdmenis, tada kartą suduota per plaštaką ir po to vėl kelis kartus suduota per sėdmenis, tačiau teismai moterį išteisino.
„Liko mums neatsakyti du klausimai: ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?“ – sakė vyriausiasis prokuroras.
Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.
Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai.
Kasacinis skundas LAT dėl šio sprendimo pateiktas antradienį.
Sulaukė skambučio
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 m. rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti, o ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas. Kilus skandalui, vaikai šeimai grąžinti.
Neįžvelgė kaltės
Pati E. Kručinskienė bylos nagrinėjimo metu kalbėjo, kad per posėdžius buvo keliamas klausimas ir diskutuojama, kad jeigu mane išteisina, tai tokiu sprendimu pateisinama, kad tėvai drausmintų vaikus, o jeigu mane pasmerkia, tai visiems tėvams surišamos rankos drausminti vaikus.
„Tai čia jau labiau politinis klausimas sprendžiasi. Kad tokia diskusija vyko teismo posėdyje yra labai smagu, nes kiekvienas savo nuomonę išsakė drąsiai, posėdis nebuvo veltui“, – po prieš tai vykusio posėdžio kalbėjo Eglė.
Dar anksčiau ji išsakė savo nuomonę ir dėl pačios bylos būtinybės: „Nereikėjo čia užvirti tokios didžiulės košės, nes čia nėra jokio nusikaltimo. Geriau visi eitų savo keliais ir dirbtų rimtą darbą bei ieškotų rimtų nusikaltėlių, o dabar ir mes tiek varginami, ir protingi žmonės rašo krūvas popierių.“
Svarsto bylinėtis dėl žalos
E. Kručinskienė žurnalistams po išteisinamojo posėdžio yra sakiusi, kad džiaugiasi dėl teismo sprendimo ir išreiškė viltį, kad teisiniai procesai pagaliau baigsis. Bet taip nenutiko. „Labai gerai, kad bent po metų pasakė, ką aš ir taip žinojau“, – sakė ji.
Moteris teigė, kad teisinis procesas paveikė jos ir vyro sveikatą, be to, traumavo jų vaikus ir apgailestavo, jog tokių pačių išvadų, kokias padarė teismas, negalėjo padaryti pirmieji pareigūnai ir vaiko teisių specialistai, su kuriais šeima susidūrė.
Pasak jos, vaikai iki šiol kalba apie susidūrimą su policija ir vaikų teisių specialistais, bijo pareigūnų. „Kažkaip kitaip buvau pasiruošusi vaikus nuteikti apie policiją, ruošti mokyklai, kad policija saugo žmones“, – kalbėjo E. Kručinskienė.
Ji sakė, kad po to, kai procesas persikėlė į apeliacinės instancijos teismą, ėmė svarstyti apie galimybę prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės.
„Kai mus pirmą kartą taip greitai paliko ramybėje, teismas išteisino, kažkaip dar abejojome, bet jau kai antrą kartą mus taip tąsė, tampė, iš tikrųjų mąstome apie tai“, – kalbėjo ji.
Moteris sakė, kad patirtą skausmą įvertintų milijonu eurų už dieną, kai buvo atskirta nuo vaikų, taigi, apie 30 mln. eurų, nors ir supranta, kad toks ieškinys nebūtų realistiškas.
Moters advokatas Saulius Dambrauskas sakė, jog ieškinys galėtų siekti tūkstančius eurų, vis dėlto sakė, kad tikslesnė suma galėtų paaiškėti tik pasitarus su šeima ir apsisprendus toliau bylinėtis.
