„Kiek jie (bankai – BNS) siūlė, už tiek Vyriausybė ir skolinosi“, – BNS trečiadienį teigė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Specialios komisijos statusą turintis komitetas patvirtino dar vieną dalį išvadų.
Jis pabrėžė, kad tiek vietos, tiek tarptautiniai bankai naudojosi Vyriausybės sprendimu nesikreipti paramos į tarptautinius fondus.
S. Jakeliūnas suskaičiavo, kad dėl sprendimo nesikreipti finansinės paramos į Europos Komisiją Lietuvos nuostoliai 2009-2018 metais siekia apie 2,1 mlrd. eurų, iš kurių apie 0,2 mlrd. eurų – žala dėl pavėluoto banko „Snoras“ uždarymo.
Jo teigimu, jeigu Lietuva būtų kreipusis paramos į tarptautines institucijas, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 punkto ir siektų 35 proc. BVP, o ne 40 proc.
Pasak S. Jakeliūno, Lietuvos bankroto tikimybė buvo labai maža, nes valstybės skola buvo maža.
„Jeigu kokios obligacijų emisijos nebūtų galima buvę išpirkti, Lietuva galėjo kreiptis ir būtų gavusi tą paramą. Net komercinėmis sąlygomis skolinantis palūkanos buvo per aukštos, bet svertų derėtis buvo mažai, jie buvo menki, o jeigu jie ir buvo, jais nesinaudota, aplinkybės keitėsi gana sparčiai, o skolintis reikėjo greitai ir gana daug Lietuvos mastu, todėl palūkanos buvo svarbios“, – BNS kalbėjo jis.
Kiti komiteto nariai į diskusijas dėl išvadų nesileido.
S. Jakeliūnas Seimo narius informavo gavęs iš Generalinės prokuratūros klausimą, kokie įstatymai buvo pažeisti dėl Vilibor nustatymo ir kokia dėl to padaryta žala.
„Jokie įstatymai dėl Vilibor nebuvo pažeisti. Metodika (ją nustatė Lietuvos bankas – BNS) buvo tokia, kokia buvo. (...) Bandau susisiekti su prokuratūra ir pasiūlysiu pateikti savo paaiškinimus ir tą informaciją, kurią, mano manymu, reikėtų pateikti“, – BNS teigė S. Jakeliūnas.
Jo teigimu, Lietuvos banko (LB) pozicija dėl Vilibor skiriasi nuo atskirų centrinio banko valdybos narių ir ekspertų vertinimų. Jis taip pat abejoja, ar LB vadovo Vito Vasiliausko pristatyta centrinio banko pozicija yra galutinė: „Ji sunkiai suderinama su tuo, ką apie Vilibor mano kiti banko darbuotojai“.
Generalinė prokuratūra yra gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę. Visos tuo metu veikusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie LB.
Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009-2012 metais pasiskolino apie 12,4 mlrd. eurų, iš kurių apie 11,1 mlrd. eurų buvo pasiskolinta finansų rinkose.
Komitetas jau yra apsisprendęs dėl preliminarių išvadų trimis klausimais. Jo vertinimu, 2005-2006 metais finansinės disciplinos Lietuvoje buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimus.
Komitetas nustatė, kad Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais.
Biudžeto ir finansų komiteto nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas atsisakė dalyvauti tyrime, nes laiko jį politiškai angažuotu. Liberalas Kęstutis Glaveckas, nors ir save vadina stebėtoju, bei socialdemokratė Rasa Budbergytė posėdžiuose dalyvauja, diskutuoja, kartais balsuojant susilaiko ar nebalsuoja.
Parlamentinis tyrimas dėl veiksnių, lėmusių ekonominę krizę Lietuvoje, Seime truks iki spalio pabaigos. Seimas komitetui yra suteikęs laikinosios tyrimo komisijos statusą.
