Kaip rodo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenys, dauguma avarijų, susijusių su mokomaisiais automobiliais, įvyksta dėl per staigaus stabdymo, kai iš paskos važiuojantis automobilis nespėja sustoti ir į jį atsitrenkia. Nors tokiose situacijose neretai kaltinami būtent mokomieji automobiliai, remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), kaltas lieka tas, kas nepaisė saugaus atstumo iki sustojusios transporto priemonės.
Patirtis – ne iš maloniausių
Praktika rodo, kad šiandien nepakantumo lygis besimokantiems vairuoti vis dar išlieka aukštas. Pakanka mokykliniam automobiliui per lėtai važiuoti ar ne vietoje užgesti, tuoj kiti vairuotojai naudoja garsinį signalą ar atsidarę langą patys juos pradeda mokyti vairuoti. Neseniai vairavimo kursus baigęs vilnietis Tomas prisimena ne vieną pavyzdį, kuomet kiti eismo dalyviai kai kuriose situacijose elgdavosi itin nederamai.
„Kai mokiausi vairuoti Vilniuje, kiekviena pamoka buvo paženklinta bent keliais incidentais su kitais vairuotojais. Jie dažnai naudodavo garsinį signalą, rodydavo necenzūrinius gestus, nevengdavo atsidarę langą paburnoti, o kartais buvo pasiruošę net ir išlipti iš automobilio. Tuo tarpu vėliau mane aplenkę, jie patys nerodydavo posūkio signalų, nepaisydavo eismo juostų ar kelio ženklų“, – savo patirtį prie vairo prisimena vaikinas.
Anot jo, tokia vairuotojų reakcija tik dar labiau apsunkina neįgudusių vairuotojų situaciją, tad tai nėra į naudą nei pradedantiesiems vairuotojams, nei šalia esantiems kitiems eismo dalyviams. „Kai kažkas tau iš galo pradeda signalizuoti, tuo metu tikrai adekvačiai nesugebi galvoti, kaip reikia vairuoti automobilį. Tada viskas gali užtrukti gerokai ilgiau bei lėčiau nei kad truktų be smerkiančio vairuotojų paraginimo“, – teigia Tomas.
Lieka patys kalti
Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pripažįsta, kad besimokantieji vairuoti šiandien vis dar nėra gerbiami. Pasak draudimo eksperto, natūralu, kad būsimas vairuotojas prie automobilio vairo dar nesijaučia komfortiškai, stokoja patirties ir įgūdžių, o tai kartais lemia tam tikras vairavimo klaidas. Deja, tą supranta tikrai ne visi aplinkiniai.
„Nereikia net sėdėti mokykliniame automobilyje, kad pajaustum, kiek kitų klaidoms yra nepakantūs kai kurie vairuotojai. Ką jau bekalbėti apie besimokančius vairuoti, kurie stresą jaučia jau vien sėdėdami prie vairo. O jei dar padaro vieną kitą klaidą ir kažkas iš galo pradeda reikšti savo nepasitenkinimą, tai klaidų gali tik padaugėti“, – svarsto R. Bieliauskas.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, dažniausiai problemų kelyje kyla tada, kai patys vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo iki vairavimo mokyklos automobilio. Pastarajam padarius netikėtą manevrą ar staiga sustojus gerokai išauga eismo įvykio tikimybė.
„Nors KET aiškiai parašyta, kad būtina laikytis saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, šį punktą dažnas primiršta. Visgi, gatvėje pamačius vairavimo mokyklos automobilį, šis punktas turėtų tapti kertinis. Taip pat atsargiau reikėtų šiuos automobilius ir apvažiuoti. Neretai pasitaiko atvejų, kai mokinys sugeba sumaišyti akceleratorių su stabdžiu ir atvirkščiai, taip pat gali atlikti netikėtą manevrą į šoną, o kiti eismo dalyviai tam būna nepasiruošę“, – dėsto draudimo ekspertas.
R. Bieliauskas pripažįsta, kad įvykus avarijai dažnas puola kaltinti būtent vairavimo mokyklos automobilį, esą šis apsunkino eismą ir atliko pavojingą manevrą, tačiau dažniausiai kalti lieka būtent tie, kurie ir beria kaltinimus ant besimokančio vairuotojo.
„Dauguma eismo įvykių nutinka tada, kai kažkas atsitrenkia į vairavimo mokyklos automobilio galą. Tuomet diskutuoti nelabai yra dėl ko, kadangi KET aiškiai apibrėžia tokias situacijas – laikytis saugaus atstumo yra būtina. O šiuo atveju esminis patarimas yra toks: pamačius vairavimo mokyklos automobilį, reikėtų sumažinti greitį, „neprisiklijuoti“ prie jo, o kartais ir visiškai sustoti bei palaukti, kol jis atliks savo manevrą“, – pataria R. Bieliauskas.
